Biuro interjerą kūrę architektai Linas Tuleikis, Karolis Platakis ir Kęstas Vaikšnoras į miestą pasiūlė pažvelgti pro skirtingų spalvų akinius: biuro sienos nudažytos rožine ir žydra spalvomis, o jo centre – didžiulis tiltą primenantis stalas.
Tačiau apie interjerą atidarymo metu kalbėta gerokai mažiau, nei apie meilę.
„Kai mes kalbame apie savo miestą, mes kalbame apie jį kaip apie meilės objektą. Sakome: mylėti miestą, miestas man artimas, mano miestas. Mes vartojame laimės terminus.
Nors juk miestas yra metalo, medžio, plastiko darinys. Mylėdami miestą mes mylime durų rankeną, šaligatvio plytelę. Tai tampa įmanoma. Pasirinkę kalbėti apie meilę miestui, mes įpučiame jam dvasią, mes suteikiame jam gyvybę. Tokiu būdu mes tampame to miesto kūrėjais“, – kalbėjo vienas iš “Kaunas 2022” kuratorių Rytis Zemkauskas.
Tą dieną, pasakojo R.Zemkauskas, kai teko susitikti su miestų paraiškas vertinusia komisija ir laukiat galutinio rezultato, virš senamiesčio sparnus išskleidė skrendantis paukštis. Eidamas gatve R.Zemkauskas jį nufotografavo.
„Ši nuotrauka padaryta tą rytą, kai komisija vertino, ar mes tapsime Europos kultūros sostine.
Aš ėjau į posėdį ir galvojau: kaip man nusiteikti? Supratau, kad aš turiu jausti, jog čia mano, aš susitiksiu su jais kaip žmogus, kuris myli šitą miestą. Ir tai pavyko”, – ekrane rodymas nuotrauką kalbėjo R.Zemkauskas.
Meilei, sakė Rytis, reikalinga bendra istorija ir bendra dabartis. „Bet jai to neužtenka. Jai reikia glaustis, kaip glaudžiasi šios dvi upės, – apie Nemuno ir Neries santaką ir miestą kalbėjo R.Zemkauskas, trumpam nutilęs ir kauniečiams įprastą upių santaką pavadinęs santuoka. – Todėl meilei reikalinga bendra ateitis.
Mes kuriame miestą kaip pasakojimą, mes duodame gatvėms gražius pavadinimus. Statome paminklus galvodami, kad tai bus programa ateičiai ir atsiminimas praeities, kurią kartu turėjome. Tai vis – tas pats pasakojimas, tas pats kūrinys. Tiesą sakant, miestas yra kūnas.
Mylėdami savo miestą, mes mylime ir save jame, istoriją su visais personažais įvykiais, dramomis. Štai taip atsiranda miestas.
Ir viskas, apie ką aš kalbėjau, nėra tik apie Kauną. Tą galima pasakyti apie bet kurį šio pasaulio miestą. Kaunas – kaip Europos kultūros sostinė – tuo ir yra vertingas, kad mes galime sukurti kažką, ką kiti vėliau gali panaudoti“, – kalbėjo R.Zemkauskas.
“Kaunas 2022“ komandą sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, primindamas ne tik miestą, tačiau ir nemažą Kauno rajoną, kuris taip pat yra “Kaunas 2022” programos dalis bei kartu su Kaunu dalyvauja Europos kultūros sostinės veiklose.
“Kauno rajonas yra turtingas žmonėmis, kurie puoselėja kultūros tradicijas, kur veikia stiprios bendruomenės. Šio projekto esmė ir svarba – mūsų buvimas kartu ir parodymas, kad mes esme Lietuvos dalis ir kad ji tinkamai pasirengs metams“, – sakė V.Makūnas.
Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys „Kaunas 2022” komandai įteikė Kauno vėliavą.
„Visi žinome, kokia idėja ir kokiu šūkiu pradėjome šį projektą ir kokia yra siekiamybė: iš laikino į šiuolaikinį. Labai gražu, kad mes tą virsmą matome“, – kalbėjo S.Kairys.
Šventiniame atidaryme viešėjo ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, kuris pačią iniciatyvą – kasmet skelbti Europos kultūros sostines – įvardijo kaip vieną gražiausių Europos Komisijos idėjų.
“Tai tęsiasi jau 33 metus, jau yra 56 miestai. Vienas iš jų – Kaunas. Matant jūsų veržlumą, entuziazmą, jūsų dvasią, stiprų charakterį ir laisvės pajutimą, aš manau, kad tai yra didžiausias visos Europos laimėjimas. Jei prisimintume Leonidą Donskį, kuris daug kalbėjo apie meilę Europai ir Lietuvai. Apie Europą jis kalbėjo ir kaip apie erdvę, kurioje visada yra alternatyva: kitai nuomonei, kitam požiūriui, kitai rasei, kitam tikėjimui. Apie Europą, kurioje visada yra alternatyva karui, baimei, priespaudai.
Jūs savo idėja kuriate tą alternatyvą šiandieniniame nerimo, baimės, kartais – nežinomybės pasauliui. Net ir per šį pastatą, kuris yra geriausias to pavyzdys“, – sakė A.Pranckevičius.
Už pastato virsmą į šiuolaikinį architektams dėkojo “Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
“Kaunas 2022“ biuras įsikūrė buvusiose Turizmo ir informacijos centro patalpose. Nors, pasak V.Vitkienės, iš karto baugino didelės erdvės, tačiau išsiplėtus komandai dirbti teks kone susispaudus.
Penktadienį į biurą buvo kviečiami užeiti kauniečiai ir interaktyvaus žaidimo "Gyvoji biblioteka" principu susipažinti su veikla.
„Atviros kultūros biuras“ – tokia užduotis buvo suformuluota „Kaunas 2022“ interjero projekto konkurso dalyviams.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus valdyba kartu su „Kaunas 2022“ meno taryba iš pateiktų idėjų išrinko architektų Lino Tuleikio, Karolio Platakio ir Kęsto Vaikšnoro projektą „Kontaktas“.
„Mums atrodė, kad kuriant šio biuro interjerą svarbu kalbėti visiems suprantama kalba, bet kartu ir kokybiškai išsiskirti iš visų kitų šalia esančių objektų.
Siekėme, kad interjeras taptų pareiškimu, o jam panaudojome dvi metaforas – rožinių akinių ir žydrosios svajonės“, – pasakojo vienas jos autorių LTuleikis.
Anot architekto, rožinės ir žydros spalvų duetas – visai netoli raudonos ir mėlynos, o šių kombinacija primena 3D akinius.
Vadinasi, visi, dirbantys „Kaunas 2022“ biure, į miestą gali žiūrėti ne kaip į plokštumą, o kaip į erdvinį darinį. Tiesa, kad biuro fasadas primena akinius – sutapimas, atsiradęs dirbant.
Interjero autoriams buvo svarbu, kad biuras į Laisvės alėjos erdvę spinduliuotų gerąją kūrybinę energiją. Daugiausiai kūrėjų dėmesio pareikalavęs objektas naujajame biure – jau iš lauko puikiai matomas pagrindinėje erdvėje esantis stalas, primenantis tiltą. „Siekėme, kad jis sujungtų asmenybes tiek „Kaunas 2022“ viduje, tiek organizaciją ir visuomenę – kad taptų biuro ikona“, – sakė L.Tuleikis.
