Užsienio ekspertai – apie Europos kultūros sostinės programą Kaune: įvairiapusė ir stipri

2022 metais Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, o iki oficialios atidarymo ceremonijos „Šiuolaikinio Kauno mito trilogija: sukilimas“ liko lygiai 100 dienų. Išsami renginių programa Lietuvos bei užsienio partneriams ir ekspertams buvo pristatyta Kaune vykusiame „Europos kultūros sostinės forume“. Kaip Kauno ir Kauno rajono programą vertina užsienio kultūros ekspertai?
Europos kultūros sostinės forumas
Europos kultūros sostinės forumas / Martyno Plepio nuotr.

Mintimis apie tai su 15min pasidalijo Japonijos nevyriausybinės organizacijos „EU-Japan Fest“ generalinis sekretorius Shuji Kogi, Norvegijos „Bodø 2024 EKS“ generalinis direktorius Andrè Wallannas Larsenas, „Vroclavas – Europos kultūros sostinė 2016“ programos vadovas Krzysztofas Majus ir atstovė Paulina Maloy.

Jei projektas tęsis – tai galima vadinti sėkme

Japonijos nevyriausybinė organizacija „EU-Japan Fest“ remia Europos kultūros sostinės programą ir idėją, o pagrindinis organizacijos vaidmuo – finansiškai paremti Europos kultūros sostinės programas. „EU-Japan Fest“ taip pat remia mokslinius tyrimus, derybas su japonų menininkais.

S.Kogi su Europos kultūros sostinių (EKS) programomis dirba nuo 1993 metų: „Taigi, jau dirbau su 51 miestu ir, kiek žinau, Kaunas turi vieną turtingiausių EKS programų.

„Kaunas 2022“ nuo pat pradžių dirbo kaip gera komanda, dinamiškai. Organizatoriai ne vieną kartą buvo atvykę į Japoniją ir tiesiogiai derėjosi. Visos šios pastangos lemia tai, kad Europos kultūros sostinės metų programa taptų turtingesnė ir tvaresnė. Ruošdamiesi kartu su Kaunu praleidome jau penkerius metus, o tai reiškia, kad kuo ilgiau ruošiamės, tuo didesnė tikimybė, kad net ir po 2023 metų daugelis projekto programų liks ir plėsis.“

Pasak S.Kogi, kiekvienas EKS miestas turi savo situaciją, išskirtinumą. „Aš visada svarstau, kas yra EKS sėkmė? Yra daug atsakymų, bet mano atsakymas būtų toks – jei grįšime po 10 metų ir jei matysime „Kaunas 2022ׅ“ palikimą, t.y. jei projektas bus tęsiamas, plečiamas, tuomet tai galima vadinti sėkme.

Manau, kad penkerių metų pasiruošimas kartu su japonų menininkais ir mūsų organizacija leidžia Kaunui būti stipresniam ir atviresniam, taip pat labiau pasaulietiškam, bet tuo pačiu metu ir labiau lokaliam“, – sakė S.Kogi.

Galimybė sukurti tinklą su Europos šalimis

Andrè Wallannas Larsenas iš Norvegijos kalbėjo, kad labai sudėtinga miestui būti tituluotam EKS: „Dėl pandemijos mes turėjome sustabdyti organizacijos procesus ir vėl tęsti pasiruošimą EKS projektui. Daug iššūkių. Tačiau buvo labai puiku apsilankyti Europos kultūros sostinės forume Kaune ir susitikti su kitais žmonėmis, kurie anksčiau dirbo EKS, pamatyti, kas vyksta Kaune.“

Pasak A.W.Larseno, jį sužavėjo „Kaunas 2022“ programa – ji didelė, įtraukianti visą miestą ir rajoną, daugybę organizacijų.

Norvegijos miestas Budė (Bodø) Europos kultūros sostine taps 2024 metais. „Mes esame labai mažas miestas Norvegijos šiaurėje, tai yra pirmoji EKS šiauriniame poliariniame rate. Mieste gyvena tik 50 tūkst. gyventojų. Mums tai – galimybė sukurti tinklą su Europos šalimis ir Europos kultūros miestais. Manau, kad tai yra labai svarbu Budei ir Norvegijai, todėl labai to laukiu“, – kalbėjo A.W.Larsenas.

„Kaunas 2022“ stiprioji pusė – įvairumas

Paulina Maloy iš Vroclavo teigė, kad „Kaunas 2022“ programa visų pirma jai pasirodė įdomi: „Man labai patinka mintis čia, Kaune, akcentuoti šiuolaikinį meną ir kultūrą. Nuo pat pradžių, kai susipažinau su programa, ji mane sudomino ir norėčiau pamatyti, kaip viskas vystosi. Labai tikiuosi, kad programa suteiks daug naujų minčių apie miesto istoriją ir jo šiandieną.“

Kaip sakė pašnekovė, EKS projektai yra galimybė kultūros sektoriui parodyti žmonėms viską, kas geriausia, taip pat ir tiems, kurie galbūt kasdien nesidomi kultūra.

Atsakydama į klausimą, kokios, jos nuomone, yra „Kaunas 2022“ stipriosios pusės, pašnekovė įvardijo šiuolaikinį meną, įvairumą. „Pavyzdžiui, Mitinis Kauno Žvėris, kuris pasakoja apie miesto istoriją. Taip pat manau, kad Kaunas galbūt nėra taip gerai žinomas, todėl tikėtina, kad titulavus jį EKS daug žmonių norės jį atrasti.“

Ką EKS titulas suteikė Vroclavui? Pasak P.Maloy, visų pirma – viešumą, ryšių su kitais Europos miestais, dialogą tarp skirtingų kultūrų, bendradarbiavimo patirtį, padaugėjo turistų, o miestui tai tapo proga atrasti save iš naujo: „Po EKS metų daugelis europiečių žino, kur yra Vroclavas.“

Išskyrė jaunimo programą

„Stebiu Kauną nuo 2017 metų, kai miestas ir rajonas gavo šį titulą. Iš karto Kaunas išsiuntė daug kvietimų buvusioms EKS, taip pat – ir į Vroclavą. „Kaunas 2022 komanda norėjo pasiruošti EKS tobulai, taigi, mes pasakėme, kad galime vykti į Kauną, bet gal visų pirma kviečiame jūsų didžiulę komandą į Vroclavą. Turime daug patirties, kuria galime pasidalinti. Tai ir savanorių programa, tarptautinė, bendruomenių programos. Labai nustebau, kad iš Kauno į Vroclavą atvyko 8 ar 9 žmonės ir kartu su mumis čia praleido dvi ar tris dienas. Laikas kartu buvo pilnas diskusijų, kupinas įdomių kūrybinių dialogų.

Jie klausė mūsų ne tik apie tai, kas nutiko Vroclave, bet ir kokias klaidas padarėme, ką norėtume ištaisyti, jei galėtume pakartoti EKS laiką. Dabar matau, kad Kaunui liko pusmetis iki titulo metų, tačiau jie yra labiau pažengę, nei buvome mes. Vroclavas sėkmingai buvo Europos kultūros sostinė. Jaučiu, kad toks bus ir Kaunas“, – kalbėjo K.Majus.

Kalbėdamas apie stipriąsias Kauno ir Kauno rajono programos puses, K.Majus įvardijo kūrybiškumą, bendradarbiavimą su partneriais, atvirus kvietimus dalyvauti programoje: „Viskas yra labai skaidru, viskas teisinga, partneriai žino beveik viską. Kauno stiprybė yra bendradarbiavimas su partneriais.

Antra, aš labai nustebau dėl jaunimo programos: ji yra visiškai fantastiška. Žmonės Europoje mano, kad jaunimas, jaunoji karta yra prarastoji karta, nes jie tingūs, naudojasi tik išmaniaisiais telefonais, neskaito, neruošia performansų. Bet Kaune atradau kitokį pasaulį. Jaunimo programa yra labai įdomi ir manau, kad tai didžiulė, fantastiška programų pusiausvyra, įvairūs renginiai, tarptautiniai santykiai, diskusijos apie tai, ką reiškia kultūra.“

Kultūra tapo kasdienio gyvenimo dalimi

Vroclavas yra įvardijamas kaip vienas iš sėkmingų EKS projektų. Tačiau, anot pašnekovo, kuriant programą, jos turinį, ieškant geriausių sprendimų ir pusiausvyros, būta ginčų, diskusijų.

„Pamenu, kai norėjau dalyvauti konkurse ir tapti EKS direktoriumi Vroclave ir kai po pusmečio kalbėjausi su Vroclavo meru. Mano išvada buvo tokia: tai kvailas projektas.

Kodėl? Nes mes turime europietiškus matmenis – miestą ir piliečius. Turime sujungti šias dvi sritis. Tai neįmanoma, nes tai Europos dimensijos. Mes turime sukurti tam tikrą bendradarbiavimą Europos mastu, privalome pakviesti keletą žvaigždžių, nes žmonės nesupras vien tik giliosios kultūros projektų. Todėl turime pakviesti, pavyzdžiui, „Rammstein“, Madonną, tačiau tuomet vietiniai menininkai sakys, kad leidžiame pinigus už Vroclavo ribų ir geriau pinigus skirtume jiems.

Bet jei investuosime tik į vietinius projektus, su vietiniais menininkais, tuomet žmonės už šio sektoriaus ribų sakys, kad Europos kultūros sostinė niekuo neypatinga, kasdieninė. Taigi, turime išlaikyti pusiausvyrą, o tam reikia rėmėjų, daug pinigų.

Pradėjome dirbti su vietos ir tarptautiniais menininkais, turėjome idėją, kad, pavyzdžiui, užsienio menininkai atvyks į Vroclavą, bet jų pasirodymas galėtų vykti, tarkime, su mūsų nacionaliniu orkestru ar vietiniu pianistu. Buvo nuostabu, ir mes sukūrėme kai kuriuos kultūrinius dalykus, kurie šiandien yra įprasta gyvenimo dalis. Prieš tai kultūra buvo išskirtinis reiškinys, įvykis. Dabar ji gyvenimo dalis, o Vroclavo žmonės beveik kiekvieną dieną dalyvauja kultūroje.

Taip pat mes iš naujo apibrėžėme kultūrą, ką tai reiškia. Kultūra taip pat yra maistas, susitikimas, kažko kūrimas su draugais, su kaimynais ir panašiai. Žmonės pradėjo didžiuotis, kad esame EKS.

Suorganizavome didžiulę atidarymo ceremoniją, prie šio renginio prisijungė daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Bet kas tai organizavo? Virš 3 tūkst. savanorių ir vietos žmonių, tarp kurių – baikeriai, kaliniai. Sujungėme daug socialinių grupių. Ir tai buvo didžiulė sėkmė.

Turėjome tris tikslus – dvigubai padidinti žmonių dalyvavimą, įsitraukimą į kultūrą (nuo 8 proc. iki 16 proc.). Mes tai padarėme. Taip pat Vroclave padaugėjo turistų: paprastai sulaukdavome 2 mln. turistų, tačiau Europos kultūros sostinės metais jų atvyko net 5 mln. Vroclavas taip pat tapo Europos metropoliu“, – pasakojo K.Majus.

Kaip ir kiti, pašnekovas akcentavo programos tęstinumą po Europos kultūros sostinės metų, ir būtent tai įvardijo kaip projekto sėkmę: „Mes išlaikėme Europos kultūros sostinės palikimą ir tęsiame savo programą, todėl manau, kad miestas laimės, kai jis veiklas tęs.

Daugelis miestų uždarė EKS biurus, organizacijas ir dabar niekas neprisimena, kad miestas buvo Europos kultūros sostinė. Niekas neprisimena, kad Marselis Prancūzijoje buvo EKS, nes niekas nebevykdo toliau šios programos. Tuo tarpu Vroclave, Sibiu (Rumunijoje), Turku (Suomija), Maribore (Slovėnijoje) EKS komandos vis dar dirba ir bendradarbiauja su kitais, dalijasi patirtimi su būsimosiomis Europos kultūros sostinėmis, todėl manau, kad tikrai svarbu galvoti apie palikimą, kas bus po EKS metų. Tikiuosi, kad Kaunas tokį planą turi.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis