Paroda eksponuojama unikalioje erdvėje – buvusiose menininkų dirbtuvėse, o dabar – bendruomenės erdvėje ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Fluxus bendruomenių palaikomoje laboratorijoje „Kita Neries pusė“. Šiais metais čia buvo naujai įrengta parodų eksponavimo sistema ir planuojama parodas rengti nuolat.
Norėjo surengti parodą su bendruomene
Pasak parodos „Matymai“ kuratorės, „Kaunas 2022“ Fluxus veiklų fasilitatorės Gitos Balžekaitės, paroda yra bendruomeninė, o dalyvauti kuriant ją buvo kviečiami tiek žmonės, kurie nėra profesionalai, tačiau mėgsta fotografiją, tiek fotografijos profesionalai.
„Prieš parodą buvo surengta ekskursiją su fotografu ir gidu. Buvo žmonių, kurie atvyko iš Vilniaus, iš Kėdainių – jie į Vilijampolę pažiūrėjo kaip turistai. Pati parodos idėja – kad vietiniai arba tie, kurie mėgsta Vilijampolę, pamatytų ją savo žvilgsniu“, – kalbėjo G.Balžekaitė.
Pašnekovė sako, kad iš nuotraukų galima suprasti, kokios vietos yra svarbios patiems gyventojams, kaip jos yra pajaustos, kad žmogus, pavyzdžiui, fotografuoja tą vietą, kuri jam pačiam ką nors reiškia. O ne šio mikrorajono gyventojai Vilijampolę mato kiek kitaip – svečio žvilgsniu.
„Parodą sugalvojome mes, o „Kaunas 2022“ padėjo išsirinkti parodų erdvę. Kadangi dirbome su „Fluxus Labas!“ bendruomenių platforma, tad norėjosi surengti parodą su bendruomene. Man pačiai irgi buvo įdomu, kaip žmonės mato tą vietą, kurioje gyvena. Seniai ta mintis buvo, o dabar atsirado alternatyvi parodų erdvė ir galimybė“, – kalbėjo pašnekovė.
Parodos pavadinimas – „Matymai“ – taip pat nėra atsitiktinis: „Idėja ir buvo tokia – žvilgsnių kolekcija ir kaip tu matai tą vietą, kaip ji tau svarbi? Mes skirtingai matome, nors galime vaikščioti ta pačia vieta. Labai daug skirtingų matymų.“
Įdomiausia – autentiškumas
Gidas Deimantas Ramanauskas, kuris ir pakvietė pasivaikščioti po Vilijampolę, ekskursijas čia rengia jau kelis metus. Per jas G.Ramanauskas supažindina su įvairiomis mikrorajono pusėmis ir pats itin domisi Vilijampole.
„Organizatoriai pakvietė mane prisidėti surengiant ekskursiją, kurios metu žmonės galėtų vaikščioti ir būtų įdomu fotografuoti.
Keliasdešimt žmonių kartu su profesionaliu fotografu keliavo Vilijampolės takais ir ne tik sužinojo tų vietų istoriją, bet ir jas fiksavo.
Jau 3 metus vedu čia ekskursijas ir atrandu vis kažką naujo. Pastebėjau, kad vis dėlto įdomiau fotografuoti tokias vietas, kurios išlikusios gana autentiškos – tai nedideli medinių daugiabučių kiemai, statyti tarpukariu, fragmentai, primenantys skaudžius Vilijampolės gyvenimo momentus, istorijos ir vietovės, susijusios su Holokaustu, kadangi Vilijampolėje tiesiogiai vyko šie įvykiai.
Taip pat ir šiandieninės detalės. Parodoje yra mano paties daryta nuotrauka. Joje – katinas, tupintis ant griūvančio namo stogo kampo. Nuotrauką pavadinau „Prie pasaulio krašto“, – pasakojo gidas.
Svarstydamas, kodėl žmonėms įdomiausia fotografuoti autentiškas, nors kartais ir apleistas bei nesutvarkytas vietas, G.Ramanauskas svarstė, kad dabar mes gyvename patogiai, geros gyvenimo sąlygos, dauguma neturi problemų dėl maisto, būsto: „Esame įpratę gyventi patogiai, bet kai mes pamatome tokias vietas kaip Lukiškių kalėjimas, KGB pastatas ar Kauno „Brazilka“ – žmones tai sudomina. Tarpukaris, o jaunesni žmonės nematė ir sovietinių laikų – iššūkis yra suprasti tas vietas, išsiaiškinti jas. Jos traukia, nes atrodo kitaip nei dabartinis pasaulis.“
Profesionalo ir mėgėjo žvilgsnis – skirtingas
Fotografas Jonas Danielevičius, taip pat dalyvavęs fotopasivaikščiojimuose Vilijampolėje, sako visai kitu žvilgsiu pamatęs šį mikrorajoną.
„Buvo vietų, kurios man pasirodė nematytos – labai turininga ekskursija, norėčiau ir daugiau pasivaikščioti. Daug gatvelių, kuriose aš nebuvęs ir net nepagalvojau, kad jų tokių yra.
Kai pravažiuoji automobiliu – nesidairai. Tad atradimai mane maloniai nustebino ir manau, kad bet kokiame rajone Kaune turbūt galima rasti (įdomių vietų), jei sulėtintume tempą. Mažau važinėti ir daugiau vaikščioti – tada tikrai vieta atsikleistų kitaip“, – kalbėjo pašnekovas.
Profesionalaus fotografo ir žmogaus, kuris neturi su fotografija didelių sąlyčio taškų, matymai yra skirtingi: „Aš manau, kad tas žmogus, kuris ne tiek daug fotografija domisi, jis įneša šiek tiek gaivesnį gūsį. Fotografas iš didelio žinojimo, kaip fotografuoti arba kaip teisingai fotografuoti, turėdamas savo stilių save šiek tiek įspraudžia į rėmus. O pamiršti viską, ką žinai, ir pamatyti šviežiomis akimis nėra lengva. Todėl toks (fotografų) miksas yra sveikintinas.“
Paroda „Matymai“ veiks iki rugsėjo 24 dienos.
