Lietuvoje šį projektą kuruoja Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 komanda, kuri kartu su savanoriais pritraukė daugiau nei kelis šimtus dalyvių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie bendruomenės rekordo.
„Įvairaus amžiaus žmonių ratelis. Žinoma, daugiau vyresnio amžiaus. Sako, susirenkam kartą per savaitę, pasėdėti kartu, pabūti, pasikalbėti. Toks yra kiekvienos bendruomenės kasdienis gyvenimas – susitikti, pabūti. Žiūrėk, kartu ir sužinome ką nors naujo, atrandame. Štai prieš gerą pusmetį sužinojome apie siekį nunerti didžiausią antklodę pasaulyje. Susirinkome ir paklausėme savęs – o kodėl ne?!“ – taip galėtume reziumuoti ir apibendrinti „Antklodės Europai“ sumanymą, komentuojamą vienos iš dalyvių.
Pasak projekto dalyvių, nors tai atrodo nieko sudėtingo, tiesiog laiko praleidimas kartu, tačiau ne viskas taip paprasta – nerti ne visiems lengvas darbas. Tiesa, ne visi ir nėrė, tačiau visi tapo pokalbio dalimi.
„Štai ir yra svarbiausias „Antklodės Europai“ tikslas – būti kartu, prisiminti ir pakviesti pažįstamus, draugus, giminaičius, kaimynus. Visus, kurių dažnai nematome, nesusitinkame, taip pat tuos, kurie patys retai kur dalyvauja. Todėl „Antklodė Europai“ tapo puikia proga išeiti, susitikti, pabūti kartu ir pasikalbėti.
Anot projekto autorės iš Nyderlandų Esmeraldos de Vries, svarbu kuo garsiau kalbėti apie visame pasaulyje egzistuojančią vienišumo problemą, skatinti žmones burtis ir veikti bei kurti kartu.
O laiko tam buvo daug. Jau vien gerai neriančiam vieną kvadratėlį užtrunka nunerti 20 minučių (tiesa, nelabai mokantys užtrunka ir valandą). Vienai antklodei reikia net 280 kvadratėlių. Kitaip tariant – vienai antklodei reikia mažiausiai 93 valandų kruopštaus darbo.
Sudėkime viską – daugiau nei 20 antklodžių, o tai yra apie 6000 kvadratėlių!“ – teigia „Kaunas 2022“ „Fluxus labas“ bendruomenių laboratorijų programos savanorės, dalyvavusios projekte.
Nors prie tarptautinio bendruomenės projekto siekiant rekordo kauniečiai prisijungė likus vos daugiau nei pusmečiui iki pabaigos, pavyko patraukti bendruomenių dėmesį ir įtraukti į procesą. Rezultatas – kelios dešimtys antklodžių iš visos Lietuvos. Visi nėriniai keliaus į Nyderlandus, kur po bendro rekordo pristatymo bus išdalijami visiems, kam labiausiai jų reikia.
„Daugelis dalyvių pajuto tikrąją rekordo prasmę, pagalbą ir pagarbą žmogui, jie galvojo apie tuos, kuriems antklodė atiteks“, – pasakojo organizatoriai.
Neriantys antklodes linkėjo, kad žmogaus, gavusio ją, gyvenimas būtų toks spalvotas kaip antklodė, naudotų ją pagal paskirtį ir nunėrusįjį geru žodžiu paminėtų.
„Tegul tie šilti jausmai, kuriuos sunėrėme į antklodę, šildo ir jus“, „Linkime turėti šalia gerų draugų“, – rašė palinkėjimus projekto dalyviai.
Kiti vertino antklodės lietuviškumą ir dedikavo savo darbą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Galutinius rezultatus kauniečiai galės pamatyti jau šį šeštadienį Kaune, Rotušės aikštėje.
„Taip pat ten susitiksime ir su daugeliu bendruomenių, kurios nėrė antklodę. Nuoširdžiai kviečiame švęsti rekordą ir, žinoma, ilgai lauktą pavasarį. Po Rotušės liepomis ant bendruomenės stalo vaišinsimės arbata, sausainiais ir bendruomenių pyragais.
Šventės metu prisistatys bendruomenės, netrūks dainų ir muzikos, viešės projekto dalyviai iš Šiaulių.
Tai – tinklas. Siekiame, jog ne vien burtųsi bendruomenės, tačiau jos bendrautų tarpusavyje.
Mums, „Kaunas 2022“ komandai, tai didžiausias iššūkis – suvienyti ir iki 2022 metų išsaugoti bei palaikyti visas bendruomenines iniciatyvas. Siekiame sujungti visus, juk norime to paties – stiprių ir aktyvių bendruomenių, kurios mokėtų dalintis, būti ir kurti kartu“, – sako projekto organizatoriai.
