Instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Parodoje pavadinimu „Laisvės pažinimo sodas“ bus gausu kūrinių, pristatančių įvairius Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir praktikas: nuo konceptualaus meno ir eksperimentinio kino iki erdvės instaliacijų, objektų ir tekstinių kūrinių.
Šeštadienį instaliacijos atidaryme Lietuvos banko rūmuose apsilankęs kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi tuo, kad Kaune šiemet vyksta tokio lygio renginiai.
„Kaunas tampa Europos kultūros scena ir tai yra akivaizdu. Tai pats pozityviausias žingsnis. Šiandien mes esame Lietuvos banko pasate, kuris natūraliai yra uždaras objektas ir į jį nėra taip lengva patekti su įvairiomis visuomeninėmis iniciatyvomis. Tokių pastatų istorija irgi yra programos dalis. Bet dar svarbiau, kad tokios bendradarbystės nesibaigs 2022 metais“, – kalbėjo S.Kairys.
Daug laisvės žiūrovo vaizduotei
„Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“, – taip apie savo kūrinį, sukurtą praėjusio amžiaus pabaigoje, sako pati menininkė Yoko Ono. Parodos pristatyme Kaune ji pati dalyvauti negalėjo, tačiau į Kauną atvyko parodos kuratorius, vienas įtakingiausių Fluxus judėjimo istorijos kūrėjų, Jurgio Mačiūno parodų kuratorius Jonas Hendricksas.
„Instaliacija „Ex It“ vaizduoja įvykusią didžiulę nelaimę, tačiau čia egzistuoja ir viltis. Galbūt dar ne šiame gyvenime, bet viltis yra. Visi miršta, tik nežinome, kada mirsiu aš ar kada mirsite jūs. Kai kurios mirtys neišvengiamos, kaip kad neseniai ištikusios dėl ugnikalnio iššaukto cunamio.
Tačiau kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, mirčių, kurios įvyksta dėl karų. Ši instaliacija dar ilgai bus svarbi.
Yoko nenori aiškiai nurodyti ir padiktuoti, ką žmogus turi pamatyti šioje instaliacijoje. Kaip ir kituose jos kūriniuose, čia daug erdvės skiriama žiūrovo vaizduotei“, – sakė J.Hendricksas.
Į Lietuvą pakviesti pasaulinio lygio menininkus nėra paprasta
Parodą Kaune organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su šiuolaikinio meno muziejumi „Serralves“ (Portas, Portugalija) bei menininkės studija „Studio One“ (Niujorkas, JAV). Tai 2020 m. „Serralves“ muziejuje eksponuotos parodos tąsa, specialiai adaptuota Kaunui – gimtajam Jurgio Mačiūno miestui.
Kaip sakė Šiuolaikinio meno centro vadovas Kęstutis Kuizinas, pirmą kartą „Ex It“ pristatyta Valensijoje, o po to – daugybėje vietų. Į Lietuva instaliacija atvežta iš Portugalijos ir yra būsimosios parodos įžanga.
„Retrospektyva vadinsis „Laisvės pažinimo sodas“ ir bus galima plačiai susipažinti su menininkės kūryba nuo jos ankstyvųjų performansų, akcijų, eksperimentinių kino kūrinių iki instaliacijų ir objektų, – sakė K.Kuizinas. – O „Ex It“ yra kūrinys, kuriuo galima kalbėti apie karo dalykus, apie katastrofas, bet jis turi ir kitą pusę – šviesiąją. Kai pradės skleistis medžių lapai, mes pradėsime galvoti apie gyvybės sugrįžimą, apie gyvybės ciklą, atsinaujinimą.“
Pasak K.Kuizino, tokius pasaulinio lygio menininkus pakviesti į Lietuvą nėra paprasta: „Turbūt jungiančioji grandis, kuri mums leido tą padaryti – pažintis su kuratoriumi. Ir dar Yoko Ono buvo gera Kaune gimusio Jurgio Mačiūno bičiulė.“
Centrinio banko erdvė parodai pasirinkta dėl kelių priežasčių – visų pirma, ji yra graži, pastatas yra istoriškai svarbus ir vienas gražiausių tarpukario architektūros pavyzdžių, jame – natūrali šviesa, ko ir reikia šiai instaliacijai.
Yoko Ono kūrinius bus galima pamatyti ir Kauno viešosiose erdvėse bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centre, o instaliacija Lietuvos banko rūmuose veiks iki 2022 metų rugsėjo.
Yoko Ono (g. 1933 m. Tokijuje) – garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, 2009 m. 53-iojoje Venecijos bienalėje pelniusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus.
XX a. septintame dešimtmetyje ji pradėjo meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje ir įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras, instaliacijas.
Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu.
Menininkės kūryba yra politiška ir visuomeniška, о meninė veikla įkvėpta kasdienybės ir siekio išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp galios ir gėrio jėgų.
