Per pusdienį – 13 tūkst. dviratininkų
Tradicinis aitvarų festivalis Zapyškyje vyko jau 17-ąjį kartą. Tačiau, kaip sako Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas, šiemet jis buvo rekordinis – tiek svečių vienu metu Zapyškis dar nebuvo.
„Gal tai lėmė ir pasibaigęs karantinas, geras oras, saulėtas dangus“, – sakė S.Imbrasas, patvirtindamas, kad kasmetinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ yra tarsi vizitinė Zapyškio kortelė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Sekmadienį įvykęs tarptautinis aitvarų festivalis į Zapyškį subūrė dešimtis tūkstančių dalyvių, kurie atmynė dviračiais, važiavo paspirtukais, motociklais, automobiliais, plaukė laivais ar atėjo pėsčiomis.
Kaip sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, per pusdienį dviračių take įrengtas elektroninis skaitiklis užfiksavo 13 tūkstančių dviratininkų.
Zapyškyje ne tik kilo aitvarai – viską dieną šventės svečiai buvo kviečiami dalyvauti įvairiose pramoginėse ir edukacinėse veiklose.
Šiuolaikinio meno pliūpsnis Zapyškyje
Pasak Zapyškio seniūno S.Imbraso, pasiruošimas didžiajam renginiui užtruko – reikėjo atlikti ne tik įvairius organizacinius, tačiau ir aplinkos tvarkymo darbus. Miestelyje ir jo prieigose sutvarkytos gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai, apželdinta krantinė, įrengtas amfiteatras.
Temstant buvo galima stebėti meninę instaliaciją „Luminéoles“, kurią pristatė svečiai iš Prancūzijos „Porté par le Vent“. Heliu pripildyti šviečiantys objektai pajudėjo Kačerginės link, kviesdami į naujo kultūros objekto – amfiteatro ir laivo-žemkasės „Nemuno7“ atidarymą.
„Tai – šiuolaikinio meno pliūpsnis Zapyškyje. Tikimės, kad čia atsiras naujų idėjų, jas įgyvendinti galės ir mūsų kultūros darbuotojai, gims naujos tradicijos, o ši kultūros erdvė į Zapyškį pritrauks daugiau svečių“, – sakė seniūnas.
Ant denio – ir augalai pionieriai
Pasak „Kaunas 2022“ vadovės Virginijos Vitkienės, „Nemuno7“ yra Europoje unikalus upių technikos ir landšafto dizaino projektas, tarnausiantis kūrybai, parodoms, vizualiesiems menams, medijoms, tarpdisciplininiam bendradarbiavimui.
Laivas-žemkasė „Nemuno7“ statytas 1965 m. tuometinėje Čekoslovakijoje, jis naudotas upės vagai Nemune gilinti. Šiuo metu laivas nebegali atlikti savo funkcijos dėl upės ekosistemai kenksmingos pasenusios technologijos.
Vieni iš pagrindinių žemkasės gaivintojų – „Kaunas 2022“ atstovas Gediminas Banaitis Skrandis ir projekto „Nemuno7“ prodiuserė ir vadovė Asta Ivanauskienė kartu su kuratorių komanda bei menininkais.
„Nemuno7“ denyje iš karto į akis krenta 46 augalų-pionierių rūšys. Tai tokios augalų rūšys, kurios pirmosios pradeda augti naujai susidariusiuose žemės plotuose, tarpsta kraštutinėmis augimo sąlygomis, dažnai apleistose miesto, industrinėse erdvėse, stichijų nuniokotose teritorijose. Būtent tokiais augalais yra apželdintas laivo denis, primenantis nedidelį parką.
„Nemuno7“ veiks nuolatinė ekspozicija „Tarpti“ bei parodų ciklas „Takūs kūnai“, taip pat čia įrengtos menininkų rezidencijos, denyje galės vykti koncertai bei kiti meniniai pasirodymai.
Daugiau apie parodas ir nuolatinę ekspoziciją skaitykite čia.
Tai – projektas apie tvarumą
„Nemuno7“ projekto vadovė A.Ivanauskienė sako iki šiol prisimenanti dieną, kai prieš savo akis pirmą kartą išvydo laivą-žemkasę.
„Labai puikiai atsimenu emociją. Yra tokių žmonių, kurie negali arba nemoka paprastai. Jiems reikia, kad būtų komplikuota ir tada atsiveria visos energijos, jos pradeda plaukti. Net suprasdama, kaip tai bus sunku, labai šio projekto norėjau. Bet, aišku, jis suteikia tam tikro jaudulio.
Mes su komanda iki paskutinės minutės nežinojome, ar toks rezultatas, kokio tikėjomės, bus“, – sakė kuratorių komandą subūrusi A.Ivanauskienė.
Pasak projekto vadovės, „Nemuno7“ yra apie tvarumą, apie vandenį ir dialogą. Tačiau, kalbėdami apie tvarumą, dažnai jį suprantam per ekologijos prizmę: „Bet mes norime tai matyti įvairiais spektrais. Kas yra ta tvari visuomenė, kas ekonomikos tvarumas ir kiti dalykai. Taip, žinoma, ekologija irgi labai svarbu.“
A.Ivanauskienė sako, kad svarbu kūryboje derinti tarpdisciplinines sritis ir būtent todėl „Nemuno7“ savo darbus pristato skirtingų sričių menininkai. Pats projektas įdomus ne tik iš meninės pusės, tačiau ir kaip inžinerinis upių technikos paveldas.
„Pagarbiai žiūrėjome į pačią žemkasę ir į visus procesus – kad kuo labiau išsaugotume, atskleistume, parodytume, kokia visapusiška ji gali būti. Ten, kur dabar yra uždara parodų erdvė, seniau gyveno upeiviai – šeši žmonės. Norėjome šią vietą išsaugoti. Tuo pačiu ji tapo erdve parodoms“, – pasakojo projekto vadovė.
Laivo atnaujinimas buvo iššūkis
Prieš imantis darbų žemkasę teko atnaujinti. Laive nebuvo langų, reikėjo sutvarkyti praėjimus, kitus įrengimus.
„Pritaikyti erdvę, kad lankytojas galėtų čia judėti, būti. Tai, kas buvo padaryta, prilyginčiau restauravimui. Langai pakeisti, bet išsaugota jų nepakeista forma.
Laivo atnaujinimas buvo iššūkis tiems, kurie šiuos darbus atliko. Susidūrėme ir netikėtomis situacijomis. Pavyzdžiui, laivo elektros sistema yra sena, o elektros įvadai Zapyškyje yra jau naujos technologijos. Niekaip to negalėjome sujungti, tad teko nemažai padirbėti, kad tos dvi sistemos galėtų draugauti ir laive būtų elektra.
Kaip žinia, naują pasatyti yra lengviau, nei remontuoti seną. Bet tai taip pat tvarumas – norėjome panaudoti daiktą, kuris negali būti naudojamas pagal savo paskirtį. Rasti tokiam daiktui paskirtį gali padėti kultūra.
Tai, kad industrinės erdvės panaudojamos menui, nėra naujiena, bet laivai Lietuvoje dažniausiai tampa kavinėmis, o ne vieta meno parodoms“, – sakė projekto vadovė A.Ivanauskienė.
Laive-žemkasėje galima lankytis nuo gegužės 24 dienos.
Vienu metu čia gali būti ribotas skaičius žmonių.
Organizatorių teigimu, norintieji gali užsisakyti ir ekskursiją su gidu arba ekspozicijas bei patį laivą aplankyti savarankiškai.
Laivas-žemkasė „Nemuno7“, priklausomai nuo oro, veiks iki spalio arba lapkričio mėnesio.
Daugiau informacijos apie „Nemuno7“ – čia.
