Kelionės aplink Lietuvą, kuri tęsėsi 77 dienas, metu žygeiviai surinko 52 tūkstančius vienetų šiukšlių. Iš viso surinkta bei išrūšiuota 1133 kilogramai atliekų.
Skirtinguose žygio etapuose iš viso dalyvavo apie 200 žygeivių, prie žygio organizavimo prisidėjo 40 savanorių.
„Daug ar mažai surinkta atliekų? Tai priklauso nuo mūsų patirčių, supratimo ir požiūrio. 52 tūkst. vnt. šiukšlių siaurame mūsų nueitame 1363 km ruože – daug ar mažai?
Du vienetai nuorūkų viename jūsų buto kvadratiniame metre – daug ar mažai? Kalbant plačiąja prasme, turėtume pradėti rūpintis vidine, minčių švara, ugdyti vaikus, tuomet ir išorėje jų mažiau bus“, – po žygio feisbuke savo įspūdžiais dalijosi G.Bučas.
Pasak kauniečio, vienas iš šio žygio tikslų – sukurti bendrystę, kuri, sakė Giedrius, nėra išmatuojama nei kilogramais, nei kilometrais.
„Šio žygio rezultatus, apibendrinimus mes norime pateikti visuomenei, politikams, Europos parlamentui“, – kalbėjo G.Bučas.
Nustebino rūkorių šiukšlės
Žygio pabaigtuvės ir meninė instaliacija pristatyta šeštadienį, virtualiu būdu vykusiame renginyje.
Kalbant apie skaičius, žygeiviai surinko virš 24 tūkst. vnt. maisto pakuočių, 2,5 tūkst. vnt. plastikinių butelių, beveik 4 tūkst. vnt. transporto ir tiek pat įvairaus kito plastiko atliekų, surinkta daugiau nei 1,8 tūkst. vienkartinių puodelių.
Žygio dalyvius labai nustebino rūkančių žmonių paliekamos šiukšlės (žiebtuvėliai, cigarečių pakeliai ir pan.) – jų surinkta 6,3 tūkst. vnt., ir tai yra net 12 proc. visų surinktų šiukšlių. Taip pat rasta šiek tiek pavojingų atliekų, metalo, stiklo, popieriaus.
Eidami per Lietuvą žygeiviai kasdien surūšiuodavo surinktas šiukšles, jas susverdavo.
Prie žygio prisijungė rėmėjai bei partneriai, prisidėję įvairiais būdais: lydinčiu elektromobiliu, apranga, sklaida ir net aprūpinę žygeivius specialiomis lazdomis, kurios skirtos rinkti šiukšles. „Patys suprantant – pasilenkti 52 tūkstančius kartų nebūtų taip paprasta“, – juokavo G.Bučas. Tarp žygio rėmėjų – ir Europos komisijos atstovybė Lietuvoje, įmonės, organizacijos, pavieniai rėmėjai.
Ši kauniečių iniciatyva turėtų tapti ir dokumentiniu filmu, kuris bus pristatytas 2022 metais. Filmas pasakos ne tik apie žygį, tačiau ir apie pokyčius, kuriuos gali ir ar gali padaryti kiekvienas – tam, kad Lietuva taptų švaresnė.
„Po 40 dienų tapome kaip šeima“
Viena iš žygeivių – Dovilė Jadenkutė – kartu keliavo net 68 dienas. Pasak G.Bučo, Dovilė yra žmogus, žygio metu surinkęs daugiausiai šiukšlių.
„Sekėsi įvairiai. Iš pradžių nebuvo lengva, reikėjo įprasti prie rutinos, prie nepažįstamų žmonių. Bet po 40 dienų galiausiai tapome kaip šeima, susidraugavome. Eiti tapo vis lengviau, atrodė, kad žygis gali tęstis ir toliau. Visko buvo. Ir liūdesio, ir džiaugsmo“, – sakė D.Jadenkutė.
Pasak Dovilės, kartais apimdavo neviltis: „Atrodė, kiek mes su tomis šiukšlėmis galime kariauti?“
Žygeivė pasakojo, jog žygio pradžioje buvo pikta dėl besimėtančių atliekų. „Galiausiai pasikeitė mano požiūris į šiukšles. Aš supratau, kad tai parodė, kaip mes gyvename, kokie mūsų įpročiai. Reikia tikėti, kad vyks pokyčiai“, – kalbėjo D.Jadenkutė.
Virtualiu būdu vykusio renginio metu su žygeiviais bei visais, stebinčiais transliaciją, sveikinosi žygio ambasadorius Jurgis Didžiulis.
„Mes, lietuviai, lyg ir mylim gamtą, bet nelabai mokame ją prižiūrėti. Ir mylėti kažką be priežiūros – ne visai skaitosi. Man labai patiko viena Mariaus Čepulio citata. Jis sakė, kad gamtą reikia kiek mažiau mylėti, bet kiek labiau ją gerbti. Suprasti, jos svarbą, kad mes nesame atskirai nuo jos. Turime nustoti būti tik įvykių stebėtojais“, – kalbėjo J.Didžiulis.
Instaliacijoje – apie 500 kilogramų įvairių atliekų
Viso žygio metu surinktos šiukšlės etapais buvo gabenamos į Kauną, kur menininkė Laura Petruškevičiūtė kartu su komanda dėliojo „Vartojimo dėlionę“ – iš atliekų kūrė meninę instaliaciją.
Sukurti ją mintis kilo G.Bučui, o meninę dalį įgyvendino L.Petruškevičiūtė.
Beje, instaliacija gali būti eksponuojama ir kituose miestuose, jei tik vietos savivaldybės, verslininkai kreipsis į žygio organizatorius ir tokį norą išsakys.
„Instaliacija yra iš 60 armatūrinių kubų ir sudėliota atvaizduojant Lietuvos kontūrą. Joje yra aštuonių tipų šiukšlės, kurias žygeiviai vežė mums.
Kiekvienas šiukšlių tipas yra aprašytas, pateikiama pagrindinė informacija.
Šie tipai – tai plastikiniai maišeliai, plastikiniai buteliai, transporto atliekos, vienkartiniai puodeliai, kelių rūšių pakuotės ir įdomūs radiniai. Taip pat instaliacijoje yra trys medžiai, kurie simbolizuoja darnią Lietuvą, švarą. Yra ir padėkos širdis – jos dalimi galima tapti ir dabar.
Labai įdomu, kad per visą laiką, kol žygeiviai keliavo, instaliacija pildėsi labai dinamiškai, kiekvieną savaitę. Šiandien matome rezultatą“, – kalbėjo L.Petruškevičiūtė.
Viso instaliacijoje yra apie 500 kilogramų įvairių atliekų (28,3 tūkst. vnt.). L.Petruškevičiūtė taip pat įvardijo kelis skaičius. Pavyzdžiui, vienos populiariausių atliekų – plastikiniai maišeliai – sveria 26 kilogramus.
Instaliacijoje esančios rūkančiųjų atliekos sveria virš 62 kilogramų. Plastikinių butelių – 2525 vienetai, t.y. 102 kilogramai. „Keista, kad tiek daug, nes juk veikia depozitinė sistema“, – sakė L.Petruškevičiūtė.
Tvarumo tema – Europos kultūros sostinės atidarymo renginiuose
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovė Aurelija Prašmuntaitė pasakojo, kad kol žygeiviai ėjo per Lietuvą, Kaune greta kuriamos meninės instaliacijos vyko renginiai.
„Kaunui besiruošiant tapti Europos kultūros sostine mes visą laiką labai stengiamės akcentuoti tvarumo temą.
Dirbdami su bendruomenėmis, su skirtingomis žmonių grupėmis, mes taip pat perduodame tvarumo idėją. Manau, kad ir Giedriaus viena iš šio žygio žinučių – kad pradėtume kiekvienas nuo savęs“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ atstovė.
Pasak A.Prašmuntaitės, instaliacijos vietoje vyko skirtingos bendruomenių platformos „Fluxus Labas!“ veiklos.
„Tai yra bendruomenės, kurios savo dirbtuvėse, savo veiklose naudoja atliekas, antrines žaliavas, iš kurių pasigamina naujų elementų.
Taip pat yra ir jaunimo platforma, kurie taip pat kalba apie tvarią madą, įvairių medžiagų panaudojimo galimybes. Jaunimui šios temos – tvarumo, išteklių saugojimo – yra labai svarbios. Tvarumo temos taip pat yra įvardijamos kaip pamatinės kuriant Jaunimo sezoną – vieną iš didžiųjų kultūros sostinės metų renginių“, – sakė A.Prašmuntaitė.
Tvarumo temos bus integruojamos ir į kitus Europos kultūros sostinės metų renginius.
