Matas yra ne tik aktyvus žygeivis, tačiau gidas ir mokytojas. „Fizinis aktyvumas, jo nauda svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo balansui. Jis turėtų būti. Tik ne visi tai atranda arba atranda po truputį“, – sako M.Toliušis.
Paskutinius paruošiamuosius žingsnius „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metams dėliojanti komanda kviečia visus Kauno miesto ir rajono gyventojus link titulo metų žengti kartu ir kviečia juos žingsnių iššūkiui. Kartu su naudingų žingsnių programėle „#walk15“ organizuojamo žingsnių iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ tikslas – 1 milijardas žingsnių. Iššūkį, kuris truks visus 2021-uosius metus, įveikti kviečiama bendruomeniškai – buriantis į virtualias komandas ir einant už savo mikrorajoną, miestelį ar seniūniją.
Kartais eina vienas, kartais veda grupę
Matą fizinis aktyvumas lydi nuolat. Žygiavimas – kaip pomėgis – jo gyvenime „nutiko“ maždaug prieš trejus metus. Po Lietuvą jis vaikšto ir vienas, ir savo sukurtais maršrutais veda bendraminčių grupes.
Tiesa, kartu su Matu paprastai žingsniuoja tie, kuriems žygių pėsčiomis nereikia pradėti nuo jų elementoriaus.
„Taip, kartais einame su pasakojimu, bet paprastai nemėgstu apsikrauti papildoma veikla po darbų. Todėl pasiimu entuziastų grupę, kurie žinau, kad pajėgs įveikti norimą trasą. Atsiprašau, bet toks mano būdas.
Ir aš, eidamas su jais, jausiuosi maksimaliai komfortiškai. Kita vertus, yra ne vienas ėjimo ar žygiavimo projektas, kuriame žmogus gali pasirinkti savo ėjimo tempą ir atstumą.
Būna, kad prieš tai paaiškinu, kur bus intensyvesnis ėjimas. Pats mėgstu eiti vidutiniškai penkių kilometrų per valandą tempu. Jei matau, kad kam nors grupėje sunkiau – tempą sulėtinu ir prisitaikau“, – pasakojo M.Toliušis.
Šimtas kilometrų vienu ypu – ne kiekvienam
Tiek Kaunas, tiek Vilnius aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūlo išbandyti 100 kilometrų maršrutus aplink šiuos miestus. Ir aplink Kauną, ir aplink Vilnių Matas taip pat yra nuėjęs visą atstumą – 100 kilometrų.
Pirmoji 100 kilometrų kelionė aplink Vilnių tęsėsi maždaug 20 valandų, o Matas ėjo vienas.
O aplink Kauną jis jau yra apėjęs du kartus – vienas ir su grupe. Visgi šiuos maršrutus M.Toliušis patartų eiti ne vienu ypu, o atkarpomis, ypač – jei žmogus neturi daug ėjimo pėsčiomis patirties. Yra ir kita priežastis – einant atkarpomis labiau akimis ištyrinėjama, pamatoma pati vieta – kraštovaizdis, lankomi objektai.
„100 kilometrų vienu kartu yra tam, jei norėtum pažiūrėti, kaip tokiomis nekomfortiškomis sąlygomis veikia kūnas. Bet žygiuoti geriausia būryje pažįstamų ir atkarpomis – bus gerokai įdomiau“, – sakė M.Toliušis.
Fizinis aktyvumas padeda kasdienybėje palaikyti harmoniją
Kokia nauda eiti pėsčiomis? Matas sako, kad, visų pirma, fizinis aktyvumas yra naudingas sveikatai.
„Jis realiai gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, taip pat gaminasi vadinamasis laimės hormonas. Bent jau man tai labai jaučiasi, o fizinis aktyvumas padeda kasdienybėje palaikyti harmoniją“, – kalbėjo pašnekovas.
Matas ne tik vaikšto, šiuo metu jo dienose yra ir bėgimas, o treniruočių planą sudaro asmeninis treneris: „Keturis kartus per savaitę yra bėgimo treniruotės ir porą kartų – kitos fizinio aktyvumo treniruotės.“
Maršrutai – ir istoriniai, ir kultūriniai
Maršrutus po Lietuvą Matas dažnai galvoja pats, o kadangi gyvena Kaune – pėsčiomis yra apėjęs nemažai miesto bei rajono vietų.
„Ir prie Babtyno dvaro, Panevėžiuko apylinkėse, Neries krantu, ledu aplink Kauno marias, partizanų takais. Maršrutų kūrimas ir ėjimas yra mano atsipalaidavimo priemonė. Pavyzdžiui, sudarau maršrutą partizanų takais, dvarų takais ar kita tema, kuri man yra įdomi. Laiką stengiuosi planuoti taip, kad neatimčiau jo iš šeimos. Jei turiu 4–5 laisvas valandas, galvoju, ką per jas galiu suplanuoti. Ir einu“, – kalbėjo Matas.
Kurdamas savus maršrutus, Matas dėmesį labiau fokusuoja ne į kilometrus, bet į pačią vietovę – ką joje galima pamatyti ir patirti.
Tokiose kelionėse atradimu tampa ir sutikti žmonės – vietos gyventojai, o pokalbiai su jais kartais nustebina, kartais – praturtina.
„Vieni eina „Camino Lituano“, o aš pats turiu susidaręs savo maršrutą per gimtas vietas – Mažąją Lietuvą. Turėjau pradėti liepą, bet dėl pasiruošimo Vilniaus maratonui ir „Trail Kuršių Nerija“ 70 kilometrų bėgimui planus nukeliu į spalio mėnesį“, – sakė pašnekovas.
Motyvuoti gali socialiniai tinklai
Kodėl ne kiekvienas žmogus randa laiko aktyviai veiklai ir vis žada tuo užsiimti nuo pirmadienio, Naujųjų metų ar Velykų?
„Gal tai ir kultūrinis dalykas? Sportas dar nuo tarpukario buvo laikomas darbui trukdančiu užsiėmimu, sovietmečiu ši nuostata irgi nekito. Atrodydavo, kad sportas yra veikla, kuri atitraukia nuo rimto darbo. O gal klystu?
Tačiau nereikia atskirti protinio darbą nuo fizinio. Ir tai yra balansas. Tavo protinė veikla ir fiziniai gebėjimai turi būti sujungti. Senas įprotis: aš nesportuosiu, nes turiu per mažai laiko. Aš taip nemanau. Gal tiesiog nemokate planuotis laiko ar nepažinote naudos“, – kalbėjo M.Toliušis.
Matas sako, kad pradėti aktyviau gyventi, atrasti tinkančią veiklą galima ir stebint aktyviai gyvenančius žmones socialiniuose tinklapiuose, kur jie dalijasi savo patirtimis. Tai gali ir įkvėpti, ir motyvuoti.
„Aš pats instagrame stebiu ne vieną žmogų. Jie patys susidaro maršrutus ir keliauja Lietuvoje. Ši veikla ypač tapo populiari karantino metu.
Tačiau ir be karantino paskutinieji maždaug penkeri metai Lietuvos turizmui yra pripažinimas. Žmonės keliauja ir po dvarus, susigalvoja kulinarinių kelionių“, – kalbėjo M.Toliušis.
M.Toliušio patarimai pradedantiems žygeiviams
- Pirmas dalykas – avalynė. Mažiau judantis žmogus gali pagailėti pinigų avalynei: „Aš rekomenduoju įsigyti patogią avalynę ir taip užtikrinti komfortą einant.“
- Kuprinėje būtinai turi būti priemonių kojų priežiūrai (pleistrų, pudros). „Nes būna tokių žmonių, kurie eina, eina ir dienos pabaigoje… Patikėkit, kokių kojų esu matęs. Vieną merginą dienos pabaigoje dėl nutrintų kojų ir sprogusių pūslių teko vežti net į ligoninę. Tačiau nuolat einant kojos tampa kaip medinės – jos nereaguoja į nuospaudas.“
- Taip pat svarbu pasirūpinti ne tik kojomis, bet ir nugara ir jos per daug neaprauti.
- Būtina turėti pakankamai vandens. Suaugusiam žmogui per dieną – apie 3 litrus.
- Neikite be galvos apdangalo: „Tie, kurie patyrę saulės smūgį, žino, koks nemalonus tai jausmas, kai visą dieną skauda galvą.“
- Jei lauke dideli karščiai, o jūs neturite daug ėjimo pėsčiomis patirties ir nesate įpratęs prie karščio, tokiu oru geriau neikite arba rinkitės kuo ankstesnį rytą arba vakarą.
