„Artistas“ / The Artist (2011)
Juodai baltas prancūzų filmas beveik be dialogų yra anomalija. Nors dvidešimt pirmame amžiuje nespalvotai filmuojama dažniausiai norint pridėti dramatiškumo, šis filmas yra saldus kaip desertas.
George’o Valentino (Jeanas Dujardinas) ir Peppy Miller (Bérénice Bejo) meilės istorija tuo pačiu papasakoja ir nebyliojo kino perėjimą prie garso. Tai meilės laiškas klasikiniam kinui, už „Oskarus“ galintis dėkoti Uggie, savo šuniukui, kurio vieno užtenka, kad norėtum grįžti į praeitį.
„Vidurnaktis Paryžiuje“ / Midnight in Paris (2011)
Gilas ir Inez atvyksta į Paryžių kartu su jos tėvais paatostogauti. Gilas (Owenas Wilsonas), rašytojas bei scenaristas, norėtų čia persikraustyti, bet jo sužadėtinė miestą myli gerokai mažiau.
Vieną vakarą vaikščiodamas miesto gatvėmis jis netyčia randa būdą persikelti į laiką, kuris jį įkvėpė labiausiai – trečią praėjusio amžiaus dešimtmetį. Tai Woddy Alleno duoklė praeities menininkams bei galbūt geriausias jo filmas šį dešimtmetį.
„Amarkordas“ / Amarcord (1973)
Šiame filme, pavadintame paties režisieriaus sugalvotu žodžiu, reiškiančiu „Aš prisimenu“, Federico Feillini pasakoja apie savo jaunystę Italijoje.
Ketvirto dešimtmečio kaimas, valdomas fašistų valdžios, yra pilnas gyvų personažų, perspaustų lyg cirko klounai. Čia nėra siužeto, bet yra vaikiškos atminties tyrinėjimas, virstantis į didžiulės nostalgijos ir nacionalinės sielos paieškos mišinį.
„Sudie, Leninai!“ / Good Bye Lenin! (2003)
1989-ais Rytų Vokietijoje Alexas (Danielis Brühlas) protestuoja prieš režimą. Jo motina, pamačiusi suimamą sūnų, patiria širdies smūgį ir patenka į komą. Kai ji pabunda, Rytų Vokietijos nebėra, bet sūnus, žinodamas, kad negali motinai kelti šoko, nusprendžia apsimesti, jog pasaulis aplinkui nepasikeitė.
„Išmuštieji iš vėžių“ / Dazed and Confused (1993)
Pasakodamas apie paskutinę Austino mokyklos 1976-ųjų metų dieną, Richardas Linklateris grįžta į savo paties prisiminimus.
Jo ateitimi nesirūpinančio ir visiškai atsipalaidavusio jaunimo vizija nusipelno visų pagyrų pasaulyje, nes sugeba ne vien prisiminti savo laikmetį, bet ir užfiksuoti mokyklos dienų universalumą.
Tai nostalgija visai paauglystei, ar ji būtų praėjusi aštuntame dešimtmetyje, ar visai kitu metu.
„Amerikietiškas grafiti“ / American Graffiti (1973)
George’o Lucaso „Žvaigždžių karų“ įtaka aštunto ir devinto dešimtmečio jaunimui yra neginčijama, bet gerokai mažesnis muzikinis filmas apie grupę paauglių 1962-aisiais pateikia geresnį laikmečio portretą.
Šių veikėjų netrukus laukia Vietnamo karas, didžiuliai pasikeitimai politikoje bei kultūroje. Bet G.Lucaso filme jie gyvena šia akimirka, palikdami visa tai ateičiai.
„Svajotojai“ / The Dreamers (2003)
1968-ųjų studentų riaušių Paryžiuje metu jaunas amerikietis susipažįsta su prancūzais broliu ir seserimi. Jie įtraukia jį į nuolatinę orgiją, skirtą visomis prasmėmis sunaikinti Matthew (Michael Pitt) nekaltybę. Tai filmas apie žmones, tuo pačiu gyvenančius uždarame savo pasaulyje, ir didžiulių istorijos įvykių šešėlyje.
„Cinema Paradiso“ (1988)
Garsus režisierius pasakoja apie savo vaikystę kino teatre „Cinema Paradiso“, kur dirbantis Alfredo išugdė jo meilę kinui. Po trisdešimties metų jis grįžta į Sicilijos kaimą ir prisimena pirmąją meilę, Eleną, dingusią prieš jam išvykstant. Turbūt nereikia nė sakyti, kad tai filmas, sukelsiantis kiekvienam kiną mylinčiam žiūrovui nostalgiją.
„Žmogus, kuris mylėjo Ingvę“ / The Man Who Loved Yngve (2008)
1989-ųjų lapkritis. Griūna Berlyno siena. Stavangeryje, Norvegijoje, Jarle (Rolfas Kristianas Larsenas) turi naują merginą ir roko grupę. Gyvenimas gražus. Bet tai pasikeičia kai į jo klasę ateina Ingvė, popso klausantis vaikinas, sužavintis Jarlę labiau, nei jis pats norėtų.
Tai filmas, su didžiule meile žiūrintis į laikotarpį, kai save atrasti reikėjo per skolintas plokšteles, senus romanus ir, žinoma, vakarėlius.
„Didis grožis“ / The Great Beauty (2013)
Rašytojas Džepas (Toni Servillo) visą savo gyvenimą sėkmingai sukosi Romos vakarėliuose. Jo pirmo ir vienintelio romano sėkmė garantavo jam pripažinimą bei turtus.
Tačiau šešiasdešimt penktojo gimtadienio proga jis pradeda naujai įvertinti savo gyvenimą bei tuos, kurie jį supa. Tai juosta, gražiai kalbanti apie paprastumą, ir paprastai apie grožį.
