Pasak „Scanoramos“ įkūrėjos ir meno vadovės Gražinos Arlickaitės, gimtadienis įpareigoja prisiminti festivalio istoriją: „15 metų stengiamės eiti savo pasirinktu keliu, galvodami apie tai, kas yra mūsų vertybės, kaip jas saugome ir ar visada pavyksta tai padaryti. Ši nuostata mums buvo labai svarbi ir mes ją, manau, išlaikėme.“
G.Arlickaitė taip pat pabrėžė, jog nuo šių metų festivalį globos ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Tai priimame kaip mūsų darbo ir patirties įvertinimą, o kartu ir kaip savotišką įsipareigojimą,“ – sakė festivalio meno vadovė.
Pasak jos, programos branduolys suformuotas iš filmų, kurie buvo apdovanoti svarbiausiuose pasaulio festivaliuose, ir kurie brėžia vertybių diskursą, svarbų Europos kinui.
Tarp ryškiausių šių metų programos darbų festivalio rengėjai minėjo Kanų kino festivalyje apdovanotą Rubeno Östlundo „Kvadratą“, Berlyno „Auksinio lokio“ laureatą Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Kanuose žiuri apdovanojimą pelniusią Andreyaus Zvyagintsevo „Nemeilę“, Kanuose pristatytus naujausius Michaelio Hanekes, Sergejaus Loznicos filmus.
Šiųmetės „Scanoramos“ retrospektyvinėse programose – Luchino Visconti ir Michaelio Hanekes kinas iš arčiau. „Jei kam nors atrodo, kad šis duetas yra keistas, įsigilinus į filmus, kuriuos rodome retrospektyvinėse programose, rasime tuos pačius diskursus – tai vertybės, moralės klausimai, asmenybė, jausmų pasaulis, intelekto pasaulis. Viskas, kas buvo svarbu senojo, klasikinio kino laikais, ir kas yra svarbu šiandien“, – sakė G.Arlickaitė.
Tačiau „Scanoramos“ programą sudaro ne tik garsios pavardės – pasak festivalio programos koordinatoriaus Dmitrijaus Gluščevskio, daugiau nei pusę šiuolaikinio kino programos šiųmetėje „Scanoramoje“ sudaro debiutiniai arba antrieji režisierių filmai.
„Scanorama yra dėmesinga tiems, kurie kuria pirmuosius filmus ir lydi jų biografijas. Galima sakyti, kad „Scanoramoje“ po sėkmingo debiuto užsiauginome Sarą Jonhnsen, šiemet rodome naujausią jos filmą „Rozmari“. Taip pat „Naujienų iš Šiaurės” programoje – naujausias Eriko Poppes filmas ir daugelis kitų“, – sakė G.Arlickaitė.
Tarp išskirtinių debiutų programos sudarytojai mini Katjos Wik „Buvusiąją“, Ofiro Raulo Graizerio „Kepėją“, Ásos Helgos Hjörleifsdóttir „Gulbiną“, Mariam Khatchvani „Dede“ ir kitus dėmesio vertus filmus.
Pasak D.Gluščevskio, programoje „Neišgalvotas gyvenimas“ šiemet siekta pristatyti kuo platesnį kino formų spektrą, kuriame savo filmą ras ir tradicinių pasakojimų gerbėjai – juos turėtų sudominti „Beuysas“ (rež. Andres Veiel), įvairiais profiliais pristatantis menininko portretą – ir avangardo bei hibridinių formų ieškotojai, kuriems „Scanorama“ siūlys susipažinti su Agnes Varda filmu „Veidai kaimai“, Pierre Bismuth „Kur „Rokis II“?“ bei Guido Hendrikxo „Svetimas rojuje“.
Šiemet taip pat išsiplėtė ir „Specialiųjų seansų“ programa – ją sudaro trys paprogramės: „Festivalio svečias: Slovėnija“, „Kita Amerika“, pristatanti Lotynų Amerikos kiną, bei „Siaubo simfonija“.
„Ypač didžiuojuosi „Siaubo simfonija“, – sakė G.Arlickaitė, pasakodama, jog šioje programoje žiūrovai turės progą išvysti du „Nosferatu“: nebyliojo kino šedevrą, Friedricho Wilhelm Murnau filmą, sukurtą 1922 m., kuriam muziką specialiai sukūrė lietuvių kompozitorius Marius Salynas, bei W.Herzogo „Noferatu. Nakties vaiduoklį“ (1979).
„Norėjome nebūti sustingę, norėjome festivalio, kuris ne tik rodo, bet ir diskutuoja apie tai, kas vyksta kine“, – sakė G.Arlickaitė, atkreipusi dėmesį, jog šiemet net 50 proc. filmų autorių yra moterys, o apie moteris kino industrijoje bus diskutuojama ir „Scanoramos“ industrijos renginyje „Scanoramos kryptys“, kuriame taip pat įvyks diskusija apie kiną ir propagandą su pripažintu režisieriumi Sergejumi Loznica, meistriškumo dirbtuvės su animacijos prodiusere Luce Grosjean, paskaita apie teisinius kino kūrimo aspektus ir kt.
Lietuviškų filmų ir konkurso „Naujasis Baltijos kinas“ programų koordinatorė Akvilė Gelažiūtė atkreipė dėmesį, jog šiemet konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ sulaukė 38 lietuviškų filmų paraiškų, iš kurių buvo atrinkti 5 – juos visus sukūrė moterys režisierės.
Filmų atrankos komisiją sudarė režisierės Jūratė Samulionytė ir Akvilė Gelažiūtė, kino kritikas Gediminas Kukta bei LKC vyr. specialistas Audrius Kuprevičius.
„Scanoramos“ žiūrovai sulauks ir lietuviškų ilgametražių filmų premjerų: Eglės Vertelytės „Stebuklo“, Jūratės ir Vilmos Samulionyčių dokumentinio filmo „Močiute, Guten Tag!“, Ivano Bolotnikovo filmo „Charmso“ ir Olgos Černovaitės „Drugelių miesto“.
„Scanorama“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose vyks lapkričio 9–26 d.
