Festivalis vyksta ne tik Vilniuje, spalio antroje pusėje pasieks Kauno kino centrą „Romuva“ (spalio 28-31 d.) ir Klaipėdos kino klubą „8 ½“ (spalio 24-25 d.).
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje festivalio programą pristatė kino kritikės Izolda Keidošiūtė ir Živilė Pipinytė, Lenkijos instituto direktorė Małgorzata Kasner bei kino centrų „Pasaka“ ir „Skalvija“ atstovės.
Lenkijos instituto direktorė M.Kasner džiaugėsi, kad jai tenka pristatyti ir atidaryti jau 11-tą jai pačiai lenkų kino festivalį (jos kadencijų 2000-2005 ir 2009-2015 metu). Direktorė apibendrino, kad „15 metų leidžia pažiūrėti į tai, kas buvo, ir žengti žingsnį į priekį“, o įvertinusi praėjusius metus mato, kad tai jau festivalio formato įvykis, itin svarbus Lietuvos kultūros gyvenime.
Lenkų kino kūrėjai savo filmuose kalba apie tai, kas yra aktualu, bando suprasti patys, kas vyksta aplink, ir kitiems bando tai priartinti, – minėjo Ž.Pipinytė.
Ž.Pipinytė pristatė retrospektyvinę Tadeuszo Konwickio programą, vadindama šį kūrėją žmogumi, kurio likimas atspindėjo visą pokario kartą. Kritikė pabrėžė, kad kaip praėjusio amžiaus lenkų kino meistrai, taip ir šiuolaikiniai nevengia sudėtingų klausimų. „Lenkų kino kūrėjai savo filmuose kalba apie tai, kas yra aktualu, bando suprasti patys, kas vyksta aplink, ir kitiems bando tai priartinti“, – minėjo Ž.Pipinytė.
Kino kritikė I.Keidošiūtė taip pat kalbėjo apie lenkų kino kokybę ir atkreipė dėmesį, kad lenkų filmai renka apdovanojimus visame pasaulyje. Ji pabrėžė, kad ir Lietuvoje lenkų kinas visuose pagrindiniuose festivaliuose užima svarbią vietą, net konkuruojama dėl lenkų filmų rodymo.
„Lenkų kino festivalis labai plataus spektro, kiekvienas žiūrovas gali rasti sau patinkantį filmą“, – sakė I.Keidošiūtė. Kino kritikė atkreipė dėmesį į šiemet jau „Kino pavasaryje“ rodytą įspūdingą, esminius gyvenimo ir mirties klausimus analizuojantį M.Szumowskos filmą „Body/Kūnas“.
Kino kritikės priminė, kad Lenkijos miestas Lodzė didžiuojasi viena geriausių kino mokyklų pasaulyje. Tokį teiginį patvirtina 2015 m. „The Hollywood reporter“ sudarytas 15 geriausių kino mokyklų pasaulyje sąrašas. Lodzė Lenkijoje bei šiame mieste esanti kino mokykla laikomas kino kūrėjų lopšiu, dažnai vadinamas Lenkijos Holivudu.
Holivudas ir M.Scorsese
Stipri Lenkijos kino mokykla, iš kurios mokosi net Holivudas, gali sudominti ir reikliausią žiūrovą. Šiemet retrospektyvinėje programoje galima bus išvysti ir pasaulinio garso režisieriaus Martino Scorseses lenkų filmus favoritus.
M.Scorsese 2014 m. suorganizavo ir kuravo vieną didžiausių kada nors įvykusių lenkų kino pristatymų Niujorko Lincolno centre. Tarp 21 lenkų meistriškumo pavyzdžių yra ir 2 T.Konwickio filmai, kuriuos išvysime festivalyje.
Šiemet retrospektyvinėje programoje galima bus išvysti ir pasaulinio garso režisieriaus Martino Scorseses lenkų filmus favoritus.
T.Konwickio filmų propgrama
T.Konwickio filmų peržiūra 2000 m. jau kartą vyko Vilniuje, kino teatre „Lietuva“ galima buvo išvysti 7 jo juostas. Tąkart kino kūrėjas ir rašytojas planavo atvykti į Vilnių susitikti su žiūrovais, tačiau dėl sveikatos negalavimų turėjo atsisakyti planų. Vaikystę ir jaunystę praleidusiam Pavilnyje, Naujoje Vilnioje ir pačiame Vilniuje kūrėjui tai turėjo būti didelis įvykis.
2015 sausio mėn. T.Konwickis Varšuvoje mirė. Jo atminimui pagerbti organizuojama retrospektyva, festivalio atidaryme rodomas filmas „Paskutinė vasaros diena“, šios peržiūros garbinga viešnia yra kino kūrėjo dukra Maria Konwicka. Pati režisierė, ilgai dirbusi animatore „Universal“ studijoje, daugiau kaip 30 metų gyvenusi Los Andžele, JAV, grįžo į Varšuvą būti su savo tėvu jo paskutiniais gyvenimo metais.
T.Konwickio filmų retrospektyvoje – jo ryšį su gimtuoju Vilniumi rodantys filmai, kuriuos atrinko kino kritikė Ž.Pipinytė: „Salto“, „Lava“, „Meilės įvykių kronika“, „Isos slėnis“, „Paskutinė vasaros diena“.
Pagrindinė programa
Pagrindinėje programoje išvysime apdovanotus filmus, įvertintus svarbiuose filmų festivaliuose. Bus rodomi naujausi lenkų filmai.
T.Konwickio filmų retrospektyvoje – jo ryšį su gimtuoju Vilniumi rodantys filmai, kuriuos atrinko kino kritikė Ž.Pipinytė.
Tai – trys įtampoje visą seansą išlaikantys trileriai: „Jeziorak“, „Slaptoji tarnyba“ – su puikiais moterų vaidmenimis, kuriuos atliko Jowita Budnik ir Olga Boladz, bei „Tiesos grūdas“, Zygmunto Miloszewskio itin populiarios knygos ekranizacija, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Robertas Wieckiewiczius. Žūrovai susitiks su juo po filmo šeštadienį, spalio 17 d. „Tiesos grūdas“ bus rodomas tądien Vilniaus kino centre „Multikino“ 19 val.
Taip pat bus rodomi du puikūs filmai jaunimui: „Miestas 44“ ir „Mano ašigalis“.
„Miestas 44“ tai filmas, prilygstantis Holivudo kūriniams, jame panaudotas įspūdingas šiuolaikinės muzikos garso takelis, kvapą gniaužiantys specialūs efektai.
Nebanalus pasakojimas apie 1944 m. Varšuvos sukilimo tragediją, su kuria susiduria jauni įsimylėję jaunuoliai, dar tik žengiantys į suaugusiųjų pasaulį.
„Mano ašigalis“ – filmas apie jauną keliautoją Janą Mela, kuris nugalėjo sutiktus sunkumus ir įrodė sau bei pasauliui, kad nelaimės neužkerta kelio pergalei. Filme remiantis biografiniais keliautojo gyvenimo faktais pasakojama istorija apie paauglį, kuris nelaimingo atsitikimo metu tapo neįgalus, bet sugebėjo tapti pirmu jauniausiu abu ašigalius pasiekusiu žmogumi, taip pat pirmu tą padariusiu neįgaliuoju.
Susitikimas su pačiu Janu Mela, kurio istorija įkvėpė kino kūrėjus, vyks spalio 15 d., „Multikino“, po „Mano ašigalis“ seanso 14 val. Spalio 14 d. 18 val. J.Mela taip pat susitiks su keliautojais Lenkijos institute (Didžioji g. 23, Vilnius)
Žiūrovų laukia tarptautinių kino festivalių Lenkijoje ir pasaulyje prizais apdovanoti filmai: Dievai“, kuris laimėjo pagrindinį prizą 2014 m. Gdynės filmų festivalyje, o taip pat šių metų nugalėtojas Małgorzatos Szumowskos filmas „Body/Kūnas“.
Garsaus teatro režisieriaus Grzegorzo Jarzynos debiutas kine su „Mes sutariam gerai“, rodomas Lenkijoje vykstančių Teatro metų proga. Ypatingame filme, kuriame teatras persipynęs su kinu, vaidina žinomos aktorės, Danuta Szaflarska, Roma Gasiorowska, Magdalena Kuta.
Patyrusio režisieriaus Jano Jakubo Kolskio šiltas filmas „Širdis. Širdelė“ – tai pasakojimas apie mergaitę Mašenką, kuri svajoja apie balerinos karjerą. Ji pabėgo iš vaikų namų ir kartu su ekscentriška savo globėja keliauja per visą Lenkiją į baleto mokyklą. Pakeliui sutinka keistokų, bet geros širdies žmonių. Galiausiai jas pasiveja mergaitės tėtis, norintis vėl būti kartu su dukra.
Parengta ir programa vaikams, jos metu rodomi du animaciniai filmukai iš ciklo „Lenkų pasakos ir legendos“ bei vaidybinis filmas apie mažus piratus „Lobis už Piasnicos upės“.
