Gabija Jaraminaitė – žinoma lietuvių teatro ir kino aktorė, nominuota trims „Sidabrinėms gervėms“ ir neseniai atlikusi pagrindinį vaidmenį Linos Lužytės filme „Amžinai kartu“.
15min G.Jaraminaitė pasakoja apie ją sujaudinusius, prajuokinusius ir akis užsidengti privertusius filmus.
Filmas, kuris pakeitė (gyvenimą, dieną, požiūrį į kiną ar kt.)
Federico Fellini „Interviu“ (Intervista, 1987). Tuo metu man buvo 16 metų, jau buvau nusufilmavusi viename filme. Tuomet ši juosta labai atliepė mano meilę kinui. Atrodė, kad Fellinis išreiškė mano jausmus, filme pasakodamas apie kino magiją.
Filmas, per kurį paskutinį kartą verkėte
Per „Kalifornijos svajas“ (La La Land, rež. Damie Chazelle, 2016). Verkiu, kai filmas „rezonuoja“ ką nors apie mane.
Filmas, kurį matėte daugiausia kartų
Nemėgstu žiūrėti filmų antrą kartą. Po kelis kartus esu žiūrėjusi „Harį Poterį" (Harry Potter) ir „Tegyvuoja meilė” (Love Actually, rež. Richard Curtis, 2003). Tai širdžiai miela romantinė pasaka, primenanti, kad meilė yra, ir ji - šalia mūsų, tereikia ją isileisti į gyvenimą. O „Hario Poterio" atmosfera mane užburia.
Geriausia komedija
Iki ašarų juokiausi per Romano Polanskio filmą „Kivirčas“ (Carnage, 2011) - puikus scenarijus, puikus aktorių ansamblis, gal ir mano nuotaika prisidėjo, kad filmas buvo labai juokingas. Puiki, gili ir Akio Kaurismakio komedija „Havras“ (Le Havre, 2011) – tai šviesus filmas, tikras pozityvumo užtaisas su labai subtiliu humoro jausmu.
Filmas, kurio iš pradžių nekentėte, o vėliau pamilote
Kim Ki-duko „Pieta“ (2012). Tai labai žiaurus filmas - žiūrėjau prisidengusi akis, taip buvo baisu. Man rytietiškas menas gan tolimas ir nesuprantamas. Tačiau ilgainiui suvoki, kad filmas prasmingas, nors ir sukrečiantis, todėl iš pradžių atstumiantis.
Filmas, kuriame norėtumėte apsigyventi vienai dienai
Rinkčiausi filmą „Artistas“ – tai dar vienas pozityvumo užtaisas. Apie tikėjimą žmogiškumu. Romantiškas, estetiškas.
Simpatija arba antipatija kine
Mano aktorė simpatija yra Meryl Streep ir visi jos sukurti vaidmenys, nes jie labai tikri, žmogiški, nuoširdūs. M.Streep man visada papasakoja ką nors nauja apie gyvenimą. Bradley Cooper filme „Nudegęs“ (Burnt, 2015) man taip pat yra labai žavus.
Mėgstamiausias lietuviškas filmas
Arūno Žebriūno „Gražuolė“ (1969). Jautrus, jaudinantis, tikras, prasmingas. Tą patį galėčiau pasakyt ir apie „Meistrą ir Tatjaną“ (rež. Giedrė Žickytė, 2014).
