Po festivalio apdovanojimų ceremonijos, jo pratęsimo metu, pasaulį pasiekė žinia, kad Rusijos teismas pakeitė kardomąją priemonę režisieriui iš namų arešto, kur jis buvo įkalintas beveik dvejus metus, į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Maskvos. Taip K.Serebrenikovas gali laisviau tęsti savo kūrybinę veiklą, bendrauti su išoriniu pasauliu.
„Gal tai ir atsitiktinumas, bet savo tikslą – festivalyje rodomais filmais prisidėti prie pasauliui tuo metu svarbių pokyčių – pasiekėme. Ir toliau labai palaikome režisierių, kurio filmu „Vasara“ atidarėme šių metų festivalį, bei kitų kūrėjų teisę į laisvę kurti“, – po itin sėkmingo 2019 metų „Kino pavasario“ sako jo vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška.
Reakcija į pasaulį
Kasmet dvi savaites vykstančio festivalio „Kino pavasaris“ lankomumas nuo 2005 metų padidėdavo nuo 1 000 iki 2 500. Šiemet sulėtinti kasdienybės tempą šūkiu „Kai sustoji – pabunda vaizduotė“ raginusiame festivalyje sulaukta net 10 tūkstančių daugiau žiūrovų. Per dvi savaites 19-oje miestų įvyko daugiau nei 1 300 „Kino pavasario“ seansų, kuriuose apsilankė 126 542 geram kinui neabejingi žmonės. Iš viso festivalyje akredituota 1 535 svečiai iš daugiau nei 30 šalių.
Pasak festivalio vyriausiosios programos sudarytojos Mantės Valiūnaitės, kasmet auga ne tik festivalio lankytojų skaičius, bet ir patys žiūrovai.
„Gera matyti, kad žiūrovams vis labiau rūpi pasauliui svarbiomis temomis kalbantys aukštos meninės vertės filmai. Ypatingo jų dėmesio ir įvertinimo sulaukė į ekonominę atskirtį ir skurdo pasekmes Japonijoje žvelgiantis režisieriaus Hirokazu Kore-eda‘os filmas „Vagiliautojai“, Nadine‘os Labaki istorija apie Libano gatvėse gyvenančius karo pabėgėlius „Kafarnaumas“ ar psichinės sveikatos temą originaliai nagrinėjančios lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės drama „Išgyventi vasarą“. Tai labai įkvepia toliau ieškoti stipriausių bei aktualiausių filmų“, – sako M.Valiūnaitė.
Reaguojant į kino pasaulio festivalių tendencijas, šiemet sąmoningai atidžiau ieškota ir moterų sukurtų filmų. Iš 170 programos filmų 34 proc. buvo režisuoti moterų. Kitąmet griežtai užsibrėžta šį skaičių dar labiau didinti.
Kokybiško kino prieinamumas
Pasak A.Ramaškos, nors sudarant kino programą atsižvelgiama į labai daug kriterijų, visuomet galvojama ir apie žiūrovą. Kasmet festivalio organizatoriai ieško kelių, kaip mažinti geografinę, finansinę bei kitokių faktorių nulemtą atskirtį.
Šiemet itin didelis dėmesys buvo skirtas sudaryti sąlygas išvysti festivalio filmus: praplėsta teritorija iki 19-os miestų; negalintiems atvykti į kino teatrus dalis festivalio filmų patalpinta namų kino platformose; sumažintos dieninių seansų kainos, kad jie taptų prieinami senjorams; taip pat dėl vyresnio amžiaus žiūrovų populiariausi festivalio filmai įgarsinti lietuviškai; surengti specialūs seansai regos ir klausos negalią turintiems žiūrovams.
Ieškantiesiems alternatyvių potyrių kine ir skiriant didesnį koncentruotą dėmesį nekonvenciniam kinui, buvo atidaryta 9 salė, kurios repertuarą kitąmet žadama papildyti dar eksperimentiškesniu turiniu.
Bendradarbiaujant su VšĮ „Meno avilys“, kuris Lietuvoje įgyvendina tarptautinį kino edukacijos projektą „Moving Cinema“, pristatytas naujas filmų rinkinys „Jaunųjų programerių pasirinkimas“. 17–19 m. jaunuoliai, tapę festivalio programos sudarytojais, atrinko šešis jiems aktualiausius ir vertingiausius filmus ir į kiną kvietė savo bendraamžius.
Konkursinių programų filmai tradiciškai supažindino žiūrovus su naujais Europos žemyno režisieriais, kurie ieško originalių formų kalbėti jiems rūpimomis temomis.
Siekiant praplėsti žiūrovų patirtį buvo organizuojamos filmų inspiruotos diskusijos su kino kūrėjais bei tam tikrų sričių ekspertais.
Reikšmė tarptautinėje kino industrijoje
Šiemet pirmą kartą festivalio istorijoje per dvi savaites buvo pristatyta tiek daug lietuvių filmų – net penki ilgametražiai ir 10 trumpametražių. Beveik visi jie dalyvavo tarptautiniuose „Kino pavasario“ konkursuose, kur juos vertino kompetentinga žiuri.
„Mes siekiame, kad festivalis talentingiems lietuvių kino kūrėjams taptų atspirties tašku į sėkmingus rodymus šalies kino teatruose bei galimybe įsitvirtinti tarptautinėje kino erdvėje“, – sako M.Valiūnaitė.
Kaip ir kasmet festivalio paskutinėmis dienomis vyko audiovizualinės industrijos renginys „Meeting Point – Vilnius“, kuriame apsilankė keli šimtai kino kūrėjų, platintojų, pardavimo agentų, žiniasklaidos atstovų ir kitų industrijos specialistų iš viso pasaulio. Per tris dienas jiems buvo surengta įvairiausių diskusijų, paskaitų, mokymų, privačių darbinių sesijų, specialių seansų.
Kaip teigia „Meeting Point – Vilnius“ vadovė Alessandra Pastore, šis renginys jauniesiems kino talentams tampa svarbia prisistatymo pasauliui bei tobulėjimo arena, o kino industrijos profesionalams ne tik tarpiniu susitikimu tarp Berlyno ir Kanų kino festivalių, bet ir galimybė atrasti naujų kino kūrėjų.
Festivalio komanda jau pradėjo ruoštis jubiliejiniam 25-ajam „Kino pavasariui“, kuriam suspėta įsigyti net tris filmus. Ir šiemet intensyvioji kino programos atranka įsivažiuos kitą savaitę prasidėsiančiame Kanų kino festivalyje.
Birželį pajudės „Kino pavasario“ edukacinis projektas „Kino karavanas“, surengsiantis nemokamus šių metų populiariausių filmų seansus po atviru dangumi – šalies miestuose ir miesteliuose.
2020 m. festivalis vyks kovo kovo 19–balandžio 2 dienomis.
-
„Kino pavasario“ dienoraštis: apie žemišką „Gyvenimą aukštybėse“ ir miestų džiungles
-
„Kino pavasario“ Europos debiutų konkurse nugalėjo R.Billinghamo „Rėjus ir Liza“
-
„Kino pavasaryje“ apdovanotas režisierius R.Billinghamas: noriu parodyti tai, ko žmonės nenori matyti
-
„Išgyventi vasarą“ pripažintas žiūroviškiausiu „Kino pavasario“ lietuvišku filmu, P.Markevičius – geriausiu aktoriumi
