Šiemet sulaukėme, galima sakyti, beveik dvigubo derliaus, nes daugybė 2020-iesiems sukurtų juostų metams atgulė į stalčius. Tad gerų filmų būtų pritrūkęs nebent tas, kuriam jų trūksta visuomet. Štai čia surašiau ir savo mėgstamiausius. Taigi kol kas smūgio kino kokybei nepajautėme.
Užtai kokį efektą karantino laikotarpiai ir po jų sekanti žiūrovų apatija turės kino ateičiai – keblus klausimas. Mažas lankomumas šiandienos filmams, koks skaudus bebūtų, tėra pirmoji dalis – pasikeitus ekonomikai mus pasivys ir pasikeitusi pasiūla.
Žmogus Voras ir Džeimsas Bondas išgyvens. Lietuviški, rusiški ir amerikietiški svingeriai taip pat. O kaip bus su vidutinio dydžio juostomis, dėl kurių kiną matome ir kaip pramogą, ir kartu kaip meno formą? Labai gali būti, kad netolimoje ateityje progos nueiti į „rimtą“ filmą pasitaikys vis rečiau, nes jų ir taip santykinai mažą pelną nešanti auditorija ims nebenešti net tiek.
