1. „Kelionė į Mėnulį“/ Le voyage dans la Lune (1902)
Pirmasis mokslinės fantastikos filmas, kurį rekomenduoja G.Raibytė, yra prancūzų kino juosta „Kelionė į Mėnulį“: „Tai – idėjiškai svarbus kūrinys, pradėjęs mokslinės fantastikos žanrą didžiajame ekrane. Filmo esmė – kolonistai nuvyksta į Mėnulį, sutinka vietinius Mėnulio gyventojus ir vieną jų atskraidina į Žemę.
Filmas šiandien atrodo labai juokingas, savaime suprantama, bet tais laikais mokslo pasaulyje apie tokias keliones dar nebuvo kalbama. Kaip ir visos mokslinės fantastikos idėjos, jos dažnai yra vizionieriškos – nukreiptos į ateitį.“
Pašnekovės teigimu, filme kartu atsispindi ir to laikmečio antiimperialistinės idėjos: „Kaip tik tuo metu Europa savo imperijas plėtė už Europos ribų. Viena didžiausių kolonijinių imperijų buvo Prancūzijos. Kadangi šis filmas yra prancūzų, sakyčiau, kad tai yra jų pačių sukurta imperializmo satyra.“
2. „9–asis rajonas“/ District 9 (2009)
Glaustas filmo „9–asis rajonas“ siužetas: į Pietų Afrikos Respublikos (PAR) miestą Johanesburgą atskrenda ateivių laivas, ir žmonės ateivius suvaro į getus, kur prasideda neramumai, nes ateiviai nėra patenkinti gyvenimo sąlygomis, kaip ir vietiniai gyventojai nėra patenkinti tokiais „kaimynais“.
„Filmas kuriamas dokumentikos principu – filmuota paprastomis kameromis, nuolat dreba vaizdas, daromi interviu su žmonėmis. Tačiau tai nėra dokumentinis filmas. Kita vertus, pasidomėjus filmo kūrimo aplinkybėmis paaiškėja, kad šis filmas yra paremtas tikra istorija, susieta su juodaodžių (iš kurių dauguma buvo pabėgėliai arba atvykėliai iš kitų Afrikos šalių) rajonu Keiptaune, kuris vadinasi „District 6“ („Šeštasis rajonas“ – red. past.)“, – filmo atsiradimo aplinkybes atskleidžia mokslo žurnalistė.
Jos pastebėjimu, vietiniai PAR gyventojai pabėgėlius kartais vadindavo ateiviais, iš to ir kilo jungiamoji fantastinė filmo idėja. „Atrodo, žiūri filmą, juokiesi, nes humoras čia tikrai nėra įprastas Holivudo kinui, tačiau už viso to stovi rimtos socialinės problemos.
Beje, „9–asis rajonas“ filmuotas tikrose lūšnose, kuriose gyveno žmonės, vėliau per prievartą valdžios iškraustyti į kitą rajoną. Sužinojus tikrą istoriją ir peržiūrėjus filmą dar kelis kartus, imi suvokti, kaip skurdžiai jie gyveno žmonės, o kartu suprasti, kaip kūrybiškai režisierius perteikė tokią skaudžią istorijos detalę“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
3. „Bėgantis skustuvo ašmenimis“/ Blade Runner (1982)
„Šis filmas yra paremtas mano pačia mylimiausia mokslinės fantastikos knyga – Philipo K. Dicko „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“ (orig. Do Androids Dream of Electric Sheep – red. past.).
Filme vaizduojami bioinžineriniai laikai, kai yra gaminami androidai, vadinami replikantais. Jie dirba įvairius sunkius darbus kosmose kolonijose, t. y. už Žemės ribų esančias kolonijas ruošia žmonių gyvenimui. Androidai yra daug pranašesni už žmones fiziškai, tačiau emociškai jie negali jausti empatijos.
Savo funkcijų nebeatliekantys replikantai yra sunaikinami, o už jų išgaudymą Žemėje atsakingi specialūs agentai, kurie vadinami likvidatoriais. Filmo veiksmas prasideda tuomet, kai keli pažengę androidai pabėga į Žemę.
Beje, androidų gyvenimo trukmė yra labai trumpa, todėl jie nori surasti, kas galėtų ją pratęsti. Tada atsiranda likvidatorius (jį vaidina Harrisonas Fordas), kuris turi juos sumedžioti, tačiau galiausiai jis įsimyli androidę“, – dalį filmo siužeto atskleidžia G. Raibytė.
POPULIARIAUSI 2016 METŲ MOKSLINĖS FANTASTIKOS FILMAI
- „Atvykimas“/ Arrival
- „Šelmis-1. Žvaigždžių karų istorija“/ Rogue One: A Star Wars Story
- „Pakeleiviai“/ Passengers
- „Žvaigždžių kelias į begalybę“/ Star Trek Beyond
- „Speciali vidurnakčio laida“/ Midnight Special
- „Savižudžių būrys“/ Suicide Squad
- „Iksmenai: apokalipsė“/ X-Men: Apocalypse
Jos pastebėjimu, nors fantastiniam cyper–punk žanrui priklausantis filmas „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ yra pastatytas 1982 metais, tačiau jame keliamos problemos yra aktualios ir šioms dienomis: „Visuomenėje dažnėja diskusijos, apie dirbtinio intelekto keliamą pavojų tapti autonominiu.
Kadangi šiuo metu Europos Parlamente yra priiminėjami teisiniai robotikos ir dirbtinio intelekto normatyvai, kaip tik yra keliami klausimai, kas bus, jeigu dirbtinis intelektas įgaus savo autonominę sąmonę – ar jis vis dar bus daiktas, kažkieno nuosavybė, ar jau bus nepriklausomas.“
G.Raibytės pastebėjimu, šiame filme būtent ir svarstoma, ką reiškia būti žmogumi: „Knygos autorių P.Dicką įkvėpė Antrasis pasaulinis karas (knyga parašyta septintajame dešimtmetyje), kai žmonės darė nesuvokiamus nusikaltimus.
Rašytojas įsivaizdavo, kad žmonės yra tie monstrai, kurie visai nėra žmonės, tik apsimeta žmonėmis ir žudo. Ir filme, ir knygoje yra atspindžių, kaip buvo elgiamasi su žydais Trečiojo Reicho laikotarpiu, juodaodžiais civilinio karo metais JAV.
Galima įžvelgti, kad ir filmas, ir knyga dar kartą parodo, kaip smarkiai buvo sukrėsta visuomenė po Antrojo pasaulinio karo, ir kokią įtaką karas padarė ne tik kartoms, kurios jame dalyvavo, bet ir toms, kurios gimė pokario metais.“
