Haruki Murakami gerbėjams
Japonų rašytojas Haruki Murakami visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, turi gausybę gerbėjų, tad jo kūrybos ekranizacijos tampa pagunda ir kino kūrėjams. Turbūt labiausiai žinoma H.Murakami kūrybos interpretacija yra filmas „Norvegų giria“ (rež. Anh Hung Tran), o dabar yra galimybė pažiūrėti ir tai, kaip ekranizuotas H.Murakami apsakymas „Pašiūrės padegimas“.
Jau kurį laiką kalbama, kad H.Murakami kiek kartojasi, ir būtent apsakymuose šis rašytojas leidžia sau daugiau eksperimentuoti. Ne visi šie jo eksperimentai apsakymuose yra vienodos kokybės, tačiau būtent šis apsakymas „Pašiūrės padegimas“ jo rinkinyje „Dramblys pradingsta“ (išleistame ir lietuvių kalba) yra vienas geresnių. Šiame apsakyme H.Murakami išlaiko mįslingą atmosferą, psichologinę įtampą, žiūrėdami ekranizaciją žiūrovai aptiks ir šiam rašytojui būdingus elementus – dingstančią moterį ir, žinoma, katę.
Būtent šį apsakymą ekranizacijai pasirinko Lee Chang-dong filme „Degantis“. Filme, kaip ir galima tikėtis iš H.Murakami kūrybos ekranizacijos, susilieja įvairūs žanrai – melodrama, trileris, mistika, viskas apgaubta nežinios, seksualinių fantazijų, paslapties atmosferos ir persipinančių sluoksnių. H.Murakami apsakymas tapo tik pagrindu šiam filmui, ir režisierius pakankamai laisvai interpretuoja rašytojo kūrinį, tačiau H.Murakami gerbėjams pažiūrėti šį filmą turėtų būti įdomu vien jau dėl puikiai atpažįstamų elementų.
Iš filmo aprašymo:
Pagal Haruki Murakami istoriją sukurtas filmas pasakoja apie Jong-su – smulkų darbininką, laisvu metu rašantį knygą. Vieną dieną visiškai netikėtai vaikinas gatvėje sutinka vaikystės draugę Hae-mi. Ši išvyksta į Afriką ir prašo Jong-su pasaugoti jos katę. Jis geranoriškai sutinka. Po kelių savaičių mergina grįžta, tačiau ne viena – su kelionėje sutiktu Benu. Paslaptingas nepažįstamasis gyvena ištaiginguose apartamentuose, vairuoja „Porsche“ ir uždarbiauja, kaip pats sako, „žaisdamas“. Vieną dieną Hae-mi dingsta. Jos telefonas neatsako, butas įtartinai tvarkingas, o katės – nė kvapo...
C.Denis interpretuoja H.Melville'į
Mano įsitikinimu, jeigu sunku išsirinkti, į kurį filmą eiti, šiemet neapsiriksite pasirinkę vieną iš Clair Denis filmų – šių metų „Kino pavasaryje“ rodoma šios režisierės kūrybos retrospektyva. Į jos kūrybą turėtų atkreipti dėmesį ir muzikos gerbėjai – ji jau daug metų dirba kartu su grupe „Tindersticks“, ši kuria režisierės filmams melancholiškus, tamsius garso peizažus.
Bent jau į vieną filmą turėtų atkreipti dėmesį ir knygų mėgėjai – jos filmas „Gražus darbas“ sukurtas pagal Hermano Melville'io apysaką „Jūreivis Bilis Badas“. Šią apysaką H.Melville'is pradėjo 1888 metais, tačiau iki mirties nespėjo jos pabaigti. Galiausiai ji buvo išleista 1924 metais ir sulaukė puikaus kritikų įvertinimo, šį darbą įdomu tyrinėti dar ir dėl to, kad tai buvo autoriaus grįžimas prie prozos po ilgo laikotarpio, kuomet jis rašė tik poeziją. Šis H.Melville'io darbas sulaukė ne vienos interpretacijos – operoje, scenoje, kine, tačiau C.Denis versija turbūt yra viena iš garsiausių. Tiesa, reikia pastebėti, kad kūrinį C.Denis adaptavo gana laisvai.
Kaip ir daugelyje savo kūrinių, čia C.Denis siūlo įsimintiną vizualinę kelionę, balansuojančią ties realybe ir sapniškomis būsenomis, tai metaforiškas, gražus, aistringas pasakojimas, neabejotinai rekomenduojamas kino gurmanams.
Iš filmo aprašymo:
Hermano Melville’io apysaka „Jūreivis Bilis Badas“ paremtas Claire Denis filmas – pribloškianti literatūros, muzikos, poezijos ir šokio sintezė, tyrinėjanti kone mitinį Prancūzijos svetimšalių legiono pasaulį Džibutyje. Denis Lavant’as vaidina seržantą majorą Galupą, kurio pozicijai ir galiai kyla pavojus, kai kuopos vadas pastebi naujoko Senteno drąsą ir herojiškumą. Įsiutęs Galupas surezga Senteno sužlugdymo planą, kuris atsisuka prieš patį seržantą.
Meditacijos atminties tema
Sara Fgaier, žinoma, yra vienas mažiausiai žinomų vardų iš šiame sąraše pristatomų filmų kūrėjų, tačiau ieškantys naujų atradimų ir mėgstantys knygų interpretacijas gali atkreipti dėmesį į filmą „Metai“. Šio filmo centre yra Annie Ernaux knyga „Metai“.
Šios rašytojos kūriniai priskiriami prancūzų moderniai klasikai, ji pelnė prestižinį apdovanojimą „Prix Renaudot“, o knyga, kuria paremtas šis trumpametražis S.Fgaier filmas, pelnė visą puokštę apdovanojimų – Françoise-Maurias, Marguerite Duras, Strega Europos apdovanojimus, Télégramme skaitytojų prizą. Šioje knygoje ji nagrinėja 1941-2006 metų periodą, kuriame susipina laiškai, užrašai, atsiminimai, radijo ir televizijos programos, reklamos, daugybė vardų ir vardų – intymus pasakojimas virsta kolektyviniu, vienos kartos istorija pereina į kitos, bandant suprasti, kas yra „mes“.
20 minučių S.Fgaier filmas irgi siūlo mums kelionę per atminties labirintus, praeitį susiejant su dabartimi, ieškant tame naujų, sunkiai apčiuopiamų prasmių.
Iš filmo aprašymo:
Moteris skaito rašytojos Annie Ernaux „Metų“ ištraukas, Sardinijos krantuose pakeliami radiniai. Nei žodžiai, nei vaizdai nepajėgūs atskleisti turtingos jų istorijos: praeities vietos iškyla kaip fragmentiškos ir nepastovios atminties aidai, užlieti naujos šviesos.
Kelionė į aštuntojo dešimtmečio Ameriką J.Baldwino pėdsakais
Barry Jenkinso filmas „Jei Bylo gatvė prabiltų“ paremtas Jameso Baldwino knyga „Jei Bylo gatvė prabiltų“. Lietuvių skaitytojams galbūt šio rašytojo pavardė ir nėra labai žinoma, tačiau J.Baldwinas buvo labai svarbus kūrėjas atskleidžiant afroamerikiečių padėtį JAV visuomenėje, mažumų teises. Jo kūrinius gyrė Toni Morrison, Joyce Carol Oates, jis buvo apibūdinamas kaip „savo kartos afroamerikiečių balsas“, jis išgarsėjo ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip politinis aktyvistas.
Turbūt nenuostabu, kad šio rašytojo kūrybos atspindėjimo kine ėmėsi jau filmu „Mėnesiena“ išgarsėjęs režisierius B.Jenkinsas. Šiame filme jis jautriai, su dideliu dėmesiu detalėmis, atspindėdamas praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio Ameriką, perteikia sudėtingai besiklostančią meilės istoriją. Istoriją, kuri yra šydas praskleisti tai, kas tuo metu vyksta Harleme – rasizmą, tai, ką reiškė bandymai išlikti savimi, tai ir liūdna, ir optimizmo įkvepianti jausminga istorija, kartu tampanti ir istorijos pamoka.
Iš filmo aprašymo:
Nors Tišai tik devyniolika, jai teks suaugti anksčiau. Ji laukiasi nuo karštai mylimo Fonio. Tačiau nuo vaikystės judviejų puoselėtoms svajoms apie šeimą nelemta išsipildyti, nes jis areštuojamas už nusikaltimą, kurio neįvykdė. Tiša praneša abi naujienas savo ir Fonio šeimoms. Jos mama turės nuspręsti, kaip toli jį ryšis eiti, kovojant už savo dukters ateitį. „Mėnesienos“ režisierius ir naujame filme žiūrovus panardina į jausmingą, skausmų ir džiaugsmų kupiną meilės pasaulį Amerikos juodaodžių bendruomenėje.
Sveiki atvykę į prancūzišką knygų leidybos verslą
„Dvilypiai gyvenimai“ (rež. Olivier Assayas) knygų mėgėjus gali patraukti šio filmo tema – jame pasakojama apie leidyklos direktorių, jo santykius su rašytojais, tai, ką reiškia prisitaikyti prie naujosios epochos iššūkių, kaip elektroninės knygos išstumia spausdintas ir panašius reikalus.
Tačiau, žinoma, tai tik viena iš daugybės priežasčių atkreipti dėmesį į šį filmą. Jau vien tai, kad šiame filme vaidina Juliette Binoche, daug kam gali būti paskata pasirinkti šią juostą. Na, ir pagrindinio personažo knygų leidybos verslo siužetinė linija vyksta paraleliai su šeimyniniais keblumais, vidurio amžiaus krize, svarstymais apie besikeičiančią visuomenę. Filmas prisodrintas humoro bei paryžietiškos atmosferos ir, matyt, bus vienas iš pasirinkimų norintiems ne itin įpareigojančio kino seanso.
Iš filmo aprašymo:
Alenas – savimi pasitikintis ir sėkmingas knygų leidyklos direktorius, tačiau kasdien susiduria su asmeninio bei profesinio gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais. Jo santykiai su žmona, populiaria aktore Serena (Juliette Binoche), atrodo išsikvėpę, o darbe kyla sunkumų su naują knygą parašiusiu nuolatiniu leidyklos rašytoju. Maža to, Alenas dega entuziazmu priimti socialinių tinklų ir skaitmeninės eros iššūkius, tačiau jo užmojai sulaukia ne tik kolegų bei draugų palaikymo, bet ir aršios kritikos.
