Nesilaikydamas įprastų tradicijų Kanų festivalis išlaikė vieną svarbiausių ir karščiausiai aptarinėjamų filmų desertui, t.y. finaliniam seansui. Andrejaus Zviagincevo aštriai ir giliai kapstančiai dramai „Leviatanas” po sėkmingų išankstinių rodymų Kanų mugėje pergalę prognozuoja industrijos atstovai, festivalių programuotojai, kino verslininkai, platintojai ir užsienio šalių spauda.
Tai nereiškia, kad šeštadienio vakarą švęs Rusija, nes kanadiečio Xaviero Dolano „Mamytės” akcijos dar aukščiau pakilo po emocingos ketvirtadienio premjeros. Prancūzijos leidiniams rašantys kritikai nepastebi nieko geresnio už brolių Dardenne’ų socialinę dramą „Dvi dienos, viena naktis”, o kino kritikų asociacijos FIPRESCI komisija savo apdovanojimą atidavė turkų režisieriaus Nuri Bilge Ceylano dramai „Žiemos miegas”.
Kadangi tam pačiam filmui Kanuose draudžiama paskirti du esminius prizus, tai režisierės Jane Campion komisija neišvengs ir kompromisinių sprendimų.
Andrejaus Zviagincevo aštriai ir giliai kapstančiai dramai „Leviatanas” po sėkmingų išankstinių rodymų Kanų mugėje pergalę prognozuoja industrijos atstovai, festivalių programuotojai, kino verslininkai, platintojai ir užsienio šalių spauda.
Ironiškas žvilgsnis į šlovės psichologiją
Prancūzų režisierius Olivier Assayasas („Karlosas Šakalas”, „Po gegužės sukilimo”) garsėja principiniu preciziškumu, geba įterpti išgalvotus siužetus į tikrų įvykių foną, moka atskleisti aktorius ir išvesti juos iš komforto zonos.
Autentiška realybe alsuojanti drama „Debesys virš Sils Maria” (Clouds of Sils Maria) patvirtino šias taisykles. Monumentali gamta, unikalus reiškinys Alpėse (debesys šliaužia tarp kalnų virš ežero lyg gyvatė), pasiruošimas ambicingos scenografijos teatro spektakliui, modernaus populiarumo kulto studija, atliekamų vaidmenų įtaka realiam gyvenimui ir dvi moterys atokiame namelyje. Iš įžymybių radarų jau besitraukianti garsi aktorė gauna mažiau trokštamų vaidmenų dėl solidaus amžiaus, ruošiasi bendram pasirodymui su sparčiai kylančia jauna Holivudo žvaigžde ir stengiasi adaptuotis prie pasikeitusios realybės su rūpestinga asistente iš JAV.
Veteranės vaidmenį puikiai atliko mėgstama ir pasiūlymų nestokojanti prancūzų aktorė Juliette Binoche (jei norite, pažiūrėkite į ją kino teatrus griaunančiame trileryje „Godzila”), tačiau netikėčiausiu filmo atradimu tapo hiperpopuliari viešnia iš Holivudo Kristen Stewart (vampyriškas „Saulėlydis”), kuri Kanuose vėl įplieskė kalbas apie sunkų ir žvaigždingą charakterį.
Kristen Stewart dramoje „Debesys virš Sils Maria” atsiskleidžia visu gražumu ir natūralumu, įtaigiai išpildo sunkiausias režisieriaus užduotis.
Ji ignoravo spaudos konferenciją ir oficialią fotosesiją, kad nereikėtų bendrauti su žurnalistais, bet vakare vis dėl to atidirbo filmui žengdama raudonu kilimu ir pozuodama su kūrybine komanda. Į „Lumiere” salę basa įėjusi Kristen Stewart dramoje „Debesys virš Sils Maria” atsiskleidžia visu gražumu ir natūralumu, įtaigiai išpildo sunkiausias režisieriaus užduotis, nesutrinka komplikuotose repeticijų situacijoje ir prisitaiko prie labiau patyrusios Juliette Binoche, o kamera ją myli ir nepaleidžia net neesminiuose epizoduose.
Jei prancūzų prodiuseriams pavyktų parduoti filmą JAV platintojams, kurie surengtų komercinius seansus pagal Amerikos kino meno ir mokslo akademijos reikalavimus, tai Kirsten Stewart galėtų rimtai pretenduoti „Oskaro” nominacijai už geriausią antro plano aktorės vaidybą.
Tragiška ir gniuždanti Rusijos realybė
Skandalingai suskambėjusiame rusiškame „Leviatane” nėra pirmu smuiku griežiančio aktoriaus, nes Šiaurės Rusijoje didingai nufilmuotoje dramoje groja neprilygstamas aktorių ansamblis. Režisierių Andrejų Zviagincevą atrado Venecijos kino festivalis, kur jo debiutinis filmas „Sugrįžimas” gavo „Auksinį liūtą”, bet kiti du kūriniai („Išvarymas” ir „Jelena”) rado prieglobstį Kanų glėbyje.
Drąsus, aštrus, necenzūrinės leksikos žodžių nevengiantis, makabrišku humoru kvatoti verčiantis ir provokuojantis „Leviatanas” (Leviathan) atvirai nagrinėja nebaudžiamai klestinčią korupciją, Dievo valdžią proteguojančios stačiatikų bažnyčios dviveidiškumą ir priklausomybę nuo kriminalinio pasaulio padugnių, laimingesnio gyvenimo trokštančių žmonių pagundą geismui ir degtinėje savanoriškai skandinamą kasdienybę.
Realistišką Rusiją negatyviomis spalvomis piešiantis filmas aiškiai formuoja mintį, kad šioje šalyje užnugario neturinčiam eiliniam, paprastam ir sąžiningam piliečiui beprasmiška kovoti prieš valdžioje tupinčius įtakingus žmones.
Realistišką Rusiją negatyviomis spalvomis piešiantis filmas aiškiai formuoja mintį, kad šioje šalyje užnugario neturinčiam eiliniam, paprastam ir sąžiningam piliečiui beprasmiška kovoti prieš valdžioje tupinčius įtakingus žmones.
Jei tik pabandysi pademonstruoti charakterį ir mesti iššūkį purvinai sistemai, tai korupcijos buldozeris tave negailestingai sumaitos.
Andrejui Zviagincevui idėją scenarijui pakuždėjo pažįstamos kolegės papasakota JAV Kolorado valstijoje 2004 metais nutikusi istorija, kuri idealiai atitiko rusiškas realijas.
Biblijoje paminėtas Leviatanas reiškia piktąją dvasią, o filme leviatanai simbolizuoja Rusijos valdžią, politikus, policininkus, teisėjus, dvasininkus. „Leviatanas” logiškai įsipaišo į režisieriaus kūrybinę biografiją ir naudoja ankstesniuose filmuose patikrintus dalykus.
Aktorė Jelena Liadova dirba su Andrejumi Zviagincevu trečią kartą, neprilygstamus vaizdus užfiksavęs operatorius Michailas Kritčmanas filmuoja viską nuo debiutinio „Sugrįžimo”, legendinio kompozitoriaus Philipo Glasso muzika jau grojo „Jelenoje”, siužetą čia įkaitina dokumentų rinkinys, kurio turinys neatskleidžiamas žiūrovams („Sugrįžime” niekas nematė, kas buvo įdėta mįslingoje dėžutėje), du lemtingi įvykiai nutinka, nematant kamerai ir patikint gandais.
Ministrui nepatiko
„Leviatanas” yra geriausias Andrejaus Zviagincevo kūrinys. Jo pergalė Kanuose būtų žiauriai nenaudinga Rusijai. Paradoksalu, bet juodąją Rusijos pusę iliustruojantis filmas kažkaip nesuprantamai gavo valstybinį finansavimą.
Per festivalio spaudos konferenciją prodiuseris Aleksandras Rodnianskis patvirtino, kad 35 proc. biudžeto sudaro valstybės pinigai, o scenarijus laimėjo atvirą Kultūros fondo konkursą.
3,5 mėnesio užtrukęs filmavimas vyko 2013 m. rudenį, o per tą laiką Rusija dar radikaliau pasikeitė ir „Leviatane” rodomus įvykius įmanoma netiesiogiai, bet aktualiai interpretuoti su lyderio Vladimiro Putino išdaigomis.
„Jei nejauti, kad viskas yra laikina, jei bijai sąžiningai kalbėti tiesą, tai geriau tuomet tiesiog patylėti ir neapsimetinėti”, – Kanų festivalio spaudos konferencijoje teigė Andrejus Zviagincevas. Jis stengėsi atsakinėti į klausimus diplomatiškai ir nepilstyti daugiau žibalo į ugnį.
Prieš kelionę į Kanus režisierius susitiko su Rusijos kultūros ministru Vladimiru Medinskiu ir surengė specialią „Leviatano” peržiūrą. „Pirmiausiai jis sureagavo, kad Rusijos žmonės realybėje šitaip negeria.
Gerbiu tvirtą ministro nuomonę, kad filmas pasirodė talentingas, tačiau jam nepatiko. Pamačiau žmogų, kuris girdi. Kai paminėjau, kad turiu idėjų dar dviems kūriniams, tai paprašė atnešti scenarijus”, – atskleidė Andrejus Zviagincevas.
Jis nuoširdžiai tikisi, kad valstybės vadovai neatims visiškos laisvės kūrybai: „Noriu gyventi savo šalyje ir laisvai kurti kiną, kol kas nematau jokių barjerų. Nesiruošiu niekur pabėgti”.
Gėlių laistymo ypatumai
Prodiuseris vis dėlto laukia prieštaringų reakcijų ir planuoja išleisti filmą į Rusijos kino teatrų repertuarus rugsėjo mėnesį.
Prancūzijos dienraštis „Le Monde” pacitavo šiek tiek kitokią Rusijos kultūros ministro mintį: „Visos gėlės gali augti ir žydėti, bet laistysime tik mums patinkančias ir gražiausias”.
Tačiau rusų žurnalistai laikosi priešingos nuomonės, kad „Leviatanas” gali būti uždraustas Rusijoje. Priežasčių valdininkams nereikės ieškoti, nes liepos 1 d. įsigalios jau pasirašytas įstatymas dėl draudimo vartoti necenzūrinę leksiką kine, teatre ir literatūroje. „Mes tikrai nepiktnaudžiaujame keiksmažodžiais. Patikėkite manimi, kad kiekvienas žodis buvo pasvertas. Šiam filmui necenzūrinė kalba buvo neišvengiama”, – paaiškino Kanuose akredituotai spaudai režisierius.
Savo ruožtu, kontroversinės premjeros išvakarėse Prancūzijos dienraštis „Le Monde” pacitavo šiek tiek kitokią Rusijos kultūros ministro mintį: „Visos gėlės gali augti ir žydėti, bet laistysime tik mums patinkančias ir gražiausias”.
„Auksinės palmės šakelės” triumfo režisieriui Andrejui Zviagincevui dabar linki net filmu nepatenkinti rusų intelektualai, nes po pergalės Kanuose šalies Kultūros ministerija neišdrįs uždrausti komercinių „Leviatano” seansų. 67-ojo Kanų festivalio apdovanojimų ceremonija prasidės gegužės 24 d. 20:00 Lietuvos laiku.