Komedija apie mus visus
Universaliame filme nėra vieningo siužeto, o jo struktūrą sudaro šešios nesusijusios, nenuspėjamos, skirtingai vadintos („Pasternakas“, „Kelias į pragarą“, „Žiurkės“, „Bombita“, „Sąskaita“, „Kol mirtis mus išskirs“) ir šiek tiek hičkokiškos istorijos, kuriose kas nors žūsta. Nebūtinai žmogus – kartais meilė, o kartais piliečiams kenkianti mokesčių sistema.
Pamokanti komedija iškart įkvepia šūkiams: nekviesk į savo vestuves meilužės; nerodyk vidurinio piršto kelyje aplenktam vairuotojui, nes ir tau padanga gali sprogti.
Žmonių nuodėmes juodu humoru išjuokiančias ir šmaikščiai ironizuojančias anekdotines situacijas stebėti ne tik lengva, bet smagu. Aistra ar nusikaltimas? Žiurkių nuodai ar cholesterolis? Pasiaukojimas už dorą atlygį ar manipuliacija šantažu? Pamirštos nuoskaudos ar išradingas kerštas? Garsūs, atpažįstami, mėgstami Argentinos ir Ispanijos aktoriai „Beprotiškose istorijose“ iliustruoja išpuikimą, neištikimybę, godumą, neapykantą, garbę, pasipiktinimą socialine neteisybe ir geismą gyventi sėkmingai.
Pamokanti komedija iškart įkvepia šūkiams: nekviesk į savo vestuves meilužės; nerodyk vidurinio piršto kelyje aplenktam vairuotojui, nes ir tau padanga gali sprogti.
Mados guru prisikėlimas
Jei reikėtų išskirti bendrą temą, tai šiemet Kanuose pastebimai dominuoja plačiai žinomų asmenybių biografijos. Prancūzų režisierius Bertrand'as Bonello stilingoje biografinėje dramoje „Saint Lorant“ vizualizuoja mados maestro Yves'o Saint Laurent'o gyvenimą, meilės santykius, spalvingą kūrybą, baimes ir keistenybes.
Esminis dėmesys nukreipiamas į šlovingą dizainerio jaunystę, aistringus romanus su dvejais vyrais. Antros valandos pabaigoje režisierius banguoja tarp dviejų amžiaus laikotarpių – alkoholiu, narkotikais, seksu svaiginamos jaunystės ir vienišos pedantiškos senatvės. Drama atskleidžia įdomių faktų (prisirišimas prie prancūzų buldogo veislės šuns, baimė gyvatėms, atsidavimas budizmui), tačiau režisierius užsižaidžia.
Režisierius banguoja tarp dviejų amžiaus laikotarpių – alkoholiu, narkotikais, seksu svaiginamos jaunystės ir vienišos pedantiškos senatvės.
Čia visko akivaizdžiai perdaug, atskiri epizodai žiūrisi gražiai, bet tęsiasi pernelyg ilgai ir po to kartojasi, o populiarūs
Prancūzijos aktoriai lieka neišnaudoti („Auksinės palmės šakelės“ laureatė Lea Seydoux mūzos Loulou vietoje tik rūko ir puošiasi spalvingomis suknelėmis; Louisas Garrelis vaidina meilužį Jacques'ą de Basherą vienodai įkaušęs ir apsvaigęs).
Pagrindiniame vaidmenyje nepriekaištingai lyderiauja lietuvių kilmės Hanibalą Lekterį įkūnijęs Gaspardas Ullielas.
Informacija perkrautas filmas sukaupė prieštaringus vertinimus. Pirmasis seansas buvo kažkoks miegamas ir išeinamas. Aplink žmonės snaudė arba neapsikentę tiesiog išėjinėjo pasidžiaugti saule.
Tai jau antras prancūziškas filmas apie Yves'ą Saint Laurent'ą per pastarąjį pusmetį. Dizainerio agentas, partneris ir draugas Pierre’as Berge'as asmeniškai palaiko Berlyno kino festivalyje rodytą režisieriaus Jalilo Respert'o dramą beveik identišku pavadinimu „Yves Saint Laurent“ (vis dar galima pamatyti Lietuvos kino teatruose).
Jo fondas nedavė Bertrand'o Bonello versijai nė vieno cento, nes nepritaria sumanymui atskleisti teisybę. Ar reikėjo dar vieno filmo ir dar epinės 2 val. 30 min. trukmės? Tikriausiai nebūtinai. Nors auditorijos jam nepritrūks. Besidomintys mada ir dievinantys YSL gaus progą prisižiūrėti iki pasitenkinimo.
Permontuota meilė
Ausis ir sielą šildančios nerealios muzikos įgarsinta drama pasiliko stiprias emocijas, tačiau tapo panaši į dažnai matomą ir tradicinį filmą apie jaunos poros santykiu.
Režisierius gąsdinanti Harvey Weinsteino pravardė „Žirklės“ išniro per programos „Ypatingas žvilgsnis“ premjerą „Eleanoros Rigbi prapuolimas“ (The Dissapearence of Eleanor Rigby).
Debiutuojantis režisierius Nedas Bensonas buvo sumanęs ambicingą ir unikalų filmą iš dviejų dalių. 2013 m. Toronto kino festivalyje darbinę versiją pamatę kritikai liaupsino pasiteisinusią idėją dėl tragedijos išgaravusią ir šviežiai gaivinamą meilę pademonstruoti iš dviejų perspektyvų – žmonos Jessicos Chastain ir vyro Jameso McAvoy.
Trijų valandų dramą priglaudęs po savo sparnu negailestingasis Harvey privertė sutrumpinti, nukarpyti ir dvi istorijas sumontuoti į vieną filmą: „Ji“ ir „Jis“ po vienintelio šmėkštelėjimo Toronte pavirto į „Jie“, o valanda medžiagos prapuolė. Ausis ir sielą šildančios nerealios muzikos įgarsinta drama pasiliko stiprias emocijas, tačiau tapo panaši į dažnai matomą ir tradicinį filmą apie jaunos poros santykius.
„The Beatles“ dainos pavadinimo garbei pakrikštyta moteris atvažiuoja dviračiu ant tilto, perlipa aukštą apsauginę tvorelę ir nušoka į upę. Ji išsigelbėja, bet nenori matyti sutuoktinio. „Eleanoros Rigbi prapuolimas“ idealiai tiktų kino montažo studijoms. Šis konkretus atvejis įrodo, kaip montažu įmanoma neatpažįstamai pakeisti ir apversti aukštyn kojom filmą.
