Bent jau pirmą kartą į Kanų festivalio oficialų konkursą pakviestas režisierius Denis Villeneuve’as („Moteris, kuri dainuoja”) pamalonino sukrečiančiu, nenuspėjamu ir įsimintinu kriminaliniu trileriu „Sicario” apie JAV teisėsaugos mūšį su Meksikos narkomafijos smogikais neteisėtais, negarbingais ir nelegaliais metodais. Rudenį šis festivalio apdovanojimų rimtai siekiantis protingas filmas papildys Lietuvos komercinį repertuarą.
Žmogaus gyvybės kaina vilkų žemėje
Kanadietis Denis Villeneuve’as nusipelno bent jau apdovanojimo už geriausią režisūrą. Brutalus, šokiruojantis, intensyvus ir įspūdingas trileris „Sicario” prisijaukina šturmuojančiu reidu meksikiečių ryšininkui priklausančiame name Arizonos valstijoje, o po sprogstančių įžanginių momentų atsiplėšti nuo ekrano jau neįmanoma. Tatuiruotus sargus ir akylus žudikus pašalinę FTB agentai išsiaiškina, kad pastato sienose narkomafija užmūryjo 42 pagrobtų, nukankintų ir nužudytų žmonių kūnus.
Neetiški, nelegalūs ir moralės normas mindantys JAV pareigūnų veiksmai sukrečia ir šokiruoja
Sėkmingai operacijai vadovavusi sąžininga agentė Emily Blunt priima pasiūlymą stebėti specialią misiją ir paieškoti atsakymų klaidų neatleidžiančiame regione tarp JAV ir Meksikos sienos, kuris vadinamas vilkų žeme. Slaptai išraustu tuneliu korumpuoti meksikiečių policininkai gabena narkotikus amerikiečiams, o kvaišalų vartojimas dėl pramogos kitoje šalyje kainuoja nemigo naktimis, žiauriomis bausmėmis (nuogi kūnai apipjaustytomis galūnėmis kabinami po tiltais) ir netylančiomis šaudynėmis.
Be jokių ceremonijų ir paaiškinimų į katilą įmesta graži moteris atstovauja žiūrovo perspektyvą, nes režisierius stengiasi, kad auditorija liktų tamsoje ir nieko nežinotų, o išvadas pasidarytų patys sau. Makabriškai juokaujantis ciniškas saugumo departamento samdinys (galbūt CŽV pareigūnas) Joshas Brolinas tik skrydžio į El Pasą metu FTB agentę supažindina su paslaptinguoju konsultantu kolumbiečiu Bennicio del Toro, kuris pavojingoje misijoje turi asmeninio keršto tikslų.
Neetiški, nelegalūs ir moralės normas mindantys JAV pareigūnų veiksmai sukrečia ir šokiruoja. Jų taktinėse schemose patikimiausi žmonės panaudojami masalu, nereikalingi liudininkai iškart šaltakraujiškai pašalinami, kulkos perskrodžia vaikų ir moterų galvas, minimaliausias nepaklusnumas išprovokuoja šantažą, įtariamieji kankinami psichologiniu ir fiziniu smurtu be jokio teismo, o prieš tai neteisėtai grobiami ir slapta pervežami per valstybinę sieną į saugesnę zoną.
Kanadiečio pergalei pasiruošta iš anksto?
Atrodo, kad šiemet vertinimo komisija principingai sudaryta Deniso Villeneuve’o pergalės šėlsmui. Aktorius Jake’as Gyllenhaalas ką tik sukūrė du įsimintinus vaidmenis vadovaujamas kanadiečio („Kaliniai”, „Priešas”), Xavier Dolanas neslepia draugystės su jo gimtajame Monrealyje gyvenančiu režisieriumi (iškart po Kanų festivalio spaudos konferencijos jie abu šventė „Sicario” pakvietimą Xavier namuose), meksikietį Guillermo del Toro turėtų paveikti autentiškai atvaizduota Meksikos realybė su nuolatiniais žmonių grobimais, klestinčia korupcija, narkomafijos dominavimu ir nebaudžiamu žmogžudysčių liūnu, o broliai Joelis ir Ethanas Coenai lengvai neatsispirs savo nuolatinio genialaus operatoriaus Rogerio Deakinso vizualiniams stebuklams. Jei Kanai skintų šakelę geriausiam operatoriui, tai jau šiandien turėtume nutraukti varžybas.
Rogeris Deakinsas paverčia „Sicario” įspūdingu ir adrenalininiu reginiu. JAV misionierių įvažiavimas keturiais džipais per valstybinę sieną į pavojingiausią ir siaubingiausią Meksikos miestą Siudad Chuaresą, svarbaus liudininko įsodinimas, pabėgimas nuo persekiojančių policininkų automobilių ir kruvinas susišaudymas pasienio zonoje susidariusiame kamštyje užgniaužia kvapą. Beveik be žodžių užfiksuotas ilgas epizodas nepagadintų pačio geriausio „bondiados” trilerio. Jis panaudoja malūnsparniuose sumontuotas kameras ir satelitų nufilmuotus kadrus. Finalinė medžioklė tunelyje vaizduojama lyg kompiuteriniame žaidime, kad Rogerio Deakinso kameroje įsijungia nespalvotas naktinio matymo rėžimas ir ginkluoti vyrai pavirsta siluetais.
Beveik be žodžių užfiksuotas ilgas epizodas nepagadintų pačio geriausio „bondiados” trilerio
Savo ruožtu Denis Villeneuve’as meistriškai kontroliuoja filmo ritmą ir tempą, užkuria nepakeliamos baimės ir pavovaus atmosferą, o nežinomybės įtampą išlaiko iki finalinio pasimatymo. „Viskas skambės neįtikėtinai tavo amerikietiškoms ausims, tu abejosi mūsų taikomais metodais, bet pabaigoje tikrai įsikirsi ir suprasi”, – prasitaria meksikiečių narkomafijos smurtą išgyvenęs ir Meksikos prokuroru dirbęs kolumbietis. Jis ir yra tas „Sicario”. Jis geriausiai žino nenumalšinamame kare galiojantį dėsnį – šauk pirmas, nes kitaip būsi nušautas. Meksikiečių žargone šis žodis apibūdina „samdomą žudiką”.
Lietuvos žiūrovai gali džiaugtis ir viltingai laukti spalio mėnesio, nes platinimo kompanija „Acme filmai” jau įsigijo intensyvų trilerį „Sicario” komerciniam repertuarui.
Nebūtos istorijos pamokėlė
Beviltiškų prancūziškų filmų agoniją pratęsė kadaise laikyta perspektyvia režisierė Valerie Donzelli. Po nepamirštamo debiuto „Kritikų savaitėje” su asmeniška drama „Karas paskelbtas!” ir smagaus pantomimos šokių nuotykio „Ranka rankon” net po skyrybų su buvusiu širdies draugu ir dviejų vaikų tėvu Jeremy Elkhaimu (jis yra pagrindinis aktorius, scenaristas, o finaliniuose titruose atsiima antro režisieriaus titulą) bendradarbiaujanti autorė paslydo. Istorinių fantazijų pasaka „Margarita ir Žiuljenas” (Marguerite and Julien) perkrato žinomus faktus, sumaišo praeitį ir šiuolaikinius išradimus (iš kapų netgi prikelia Prancūzijos karalių!!!), slepiasi po stilingu montažu ir bando apgauti lakia vaizduote, kai šalia XV amžiaus arkliais kinkytų karietų staiga pralekia policijos automobilis ir debesis praskrodžia malūnsparnis.
Sesuo beprotiškai įsimyli brolį, visuomenė ir šeima prieštarauja kraujomaišai, nepasiduodantys maištininkai pabėga, mergina neįtikinamai persirengia vaikinu, bet planas perplaukti į Angliją ir mylėtis ilgai bei laimingai subliūkšta. Pora patenka į spąstus, o tuomet incesto nepakenčiantys budeliai paima ir nukerta jiems galvas. Viskas. Lieka meilės vaisius – paslapčia karietoje išgabenta dukrelė. Valio! Pergalė!
Pasaugokite save ir negaiškite laiko šiai idiotiškai nesąmonei
Pasaugokite save ir negaiškite laiko šiai idiotiškai nesąmonei su energingu muzikinių vaizdo klipų kratiniu ir kažkur bėgančiais aktoriais. Jie sako, kad tikros istorinės biografinės dramos scenarijus buvo parašytas Francois Truffaut, bet prancūzų režisierius nieko nenuveikė. Jeigu šiandien suveiktų tailandiečio Apichtapongo gražioji reinkarnacija, tai „Naujosios bangos” pradininkas ir „Dviejų režisierių savaičių” iniciatorius sugrįžtų į Kanus pasipiktinęs ir pasišiaušęs dėl sugadinto scenarijaus. Yra blogi filmai, bet yra labai labai blogi filmai. „Margarita ir Žuljenas” yra, ko gero, pats blogiausias festivalio filmas.
Aštuoni broliai
Kanų festivalis išskirtinį dėmesį skiria klasikinio kino seansams, tačiau programa „Kanų klasika” kenčia nuo organizacinių problemų, pernelyg mažos „Bunuelio” salės, milžiniškų eilių, kai į vienintelį rodymą nepatenka net pakvietimų loterijoje laimėję žmonės, ir auditorijos susidomėjimo neįvertinimo. Dokumentinio filmo „Hitchkockas/Truffaut” pagal kultinę knygą apie režisierių Alfredo Hitchkocko ir Francois Truffaut susirašinėjimą laiškais ištiko apgultis, kurios nesugebėjo atlaikyti meno vadovo Thierry Fremaux nervai. Pratrūkęs organizatorius aštriai ir nemandagiai užsipuolė nepagarbiai jį nubaubusį pasipiktinusį kino kritiką iš ispanakalbės šalies.
Yra blogi filmai, bet yra labai labai blogi filmai. „Margarita ir Žuljenas” yra, ko gero, pats blogiausias festivalio filma
Nepasigailėjo žiūrovai, neiškeitę legendinėje „Lumiere” salėje suplanuoto vienintelio klasikinio seanso į pogulį paplūdimyje ir pasimaudymą Viduržemio jūros bangose. Skaitmeninėmis technologijomis restauruotus brolių Louiso ir Ausguste’o Lumiere trumpus filmus (iš viso buvo parodyta 114) prancūziškai komentavo Thierry Fremaux ir režisierius veternas Bertrandas Tavernier. Unikaliame kino meno 120-ojo gimtadienio paminėti susirinko dar trys brolių poros – Paolo ir Vittorio Taviani, Lucas ir Jeanas-Pierre’as Dardenne’ai, Joelis ir Ethanas Coenai.
Moterys gražios tik su aukštakulniais
„Apmaudu girdėti, kad į festivalio seansus apsauginiai neįleido moterų be aukštakulnių. Manau, kad mes visos turėtume vaikščioti batais be kulniukų. Man pačiai maloniausia dėvėti „konversus”. Absurdiškais draudimais Kanai sufomuluoja pretekstą galvoti, kad moteris yra graži tik su aukštakulniais”, – reagavo pagyrimų už įsimintiną aukščiausios lygos vaidmenį žiauriajame trileryje „Sicario” sulaukusi anglų aktorė Emily Blunt (ją privalėtų prisiminti Lietuvos komercinį repertuarą sėkmingai užpuolusio fūturistinio trilerio „Ties riba į rytojų” su Tomu Cruise'u). „Vardan protesto pažadu, kad rytoj drauge su Bennicio ir Joshu užsimausine aukštakulnius ir solidariai praeisime raudonu kilimu”, – nuostabiąją aktorę papildė režisierius Denis Villeneuve’as.
Antradienį Kanuose išsipūtė skandalas, kai viešojoje erdvėje pasipylė pranešimai, kad į meilės dramos „Kerol” ir kitų konkursinių filmų premjeras nepateko be aukštakulnių atėjusios moterys. Kalbama bent apie 50 atvejų. Protokolo sargyba apsisukti atgal paprašė ir medicininiais tikslais prabangią ortopedinę avalynę dėvėjusias viešnias.
Protokolo sargyba apsisukti atgal paprašė ir medicininiais tikslais prabangią ortopedinę avalynę dėvėjusias viešnias
Meno vadovas Thierry Fremaux žaibiškai reagavo trumpa žinute socialiniame tinkle „Twitter” ir kategoriškai paneigė, kad bent vienas toks atvejis buvo užfiksuotas. Tačiau leidinio „The Hollywood Reporter” žurnalistai tvirtina, kad prieš išleisdami į spaudą parengtą straipsnį vieną dieną papildomai stebėjo protokolo sargybos elgesį per raudono kilimo maršus ir užfiksavo, kad į „Lumiere” salę nepateko su batais ėjusios moterys, o prie vyrų buvo kabinėjamasi dėl spalvos, nes taisyklės leidžia žiūrėti filmus tik dėvint juodos spalvos avalynę. „Crocs” tipo sandalų Kanai iki šiol nepripažįsta batais ir maloniai įspėja, kad rytoj taip atėjus neįleis net į reguliarius seansus, kuriems negalioja griežti protokolo įsipareigojimai.
