Režisieriaus filmai dažniausiai nagrinėja filosofinius klausimus – chaose užstrigusio žmogaus būklė yra kone kiekviename jo kūrinyje atsispindinti tema. Kviečiame susipažinti su lenkų puslapio „Culture.pl“ parengtu septynių įspūdingiausių A.Wajdos kūrinių sąrašu.
„Kanalas“ / Canal (1957)
Kanalo istorija prasideda Mokotove, Varšuvos rajone, 1944-ųjų rugsėjo dvidešimt penktąją – penktą Varšuvos sukilimo dieną. Po šešiasdešimt trijų dienų sukilimas žlugs. Vado Zandros vedamas sukilėlių būrys bando pabėgti nuo vokiečių karių apsupties, tam nusileisdami į miesto kanalus. Grupelė juda pro purviną vandenį bandydami išsisukti nuo prie kiekvieno kanalizacijos dangčio laukiančių vokiečių. Tai vienas ikoniškiausių filmų visoje Lenkijos kino istorijoje.
„Pelenai ir deimantas“ / Ashes and Diamonds (1958)
Kitas režisieriaus filmas kartu su „Kanalu“ ir „Karta“ sudaro, cituojant 2000-ais įteikiant A.Wajdai „Oskarą“ už gyvenimo nuopelnus pasakytą kalbą, „įspūdingą trilogiją, tiriančią karo pasekmes Lenkijos jaunimui“. Jerzy Andrzejewski romanu paremtas filmas pasakoja apie paskutines Antrojo pasaulinio karo dienas. Du buvę „Armija Krajova“ nariai dabar kaunasi anti-komunistinio judėjimo gretose. Vykdami nužudyti vietinio komunistų lyderio, jie prisimena žuvusius draugus ir mąsto apie laukiančią ateitį.
„Nekalti burtininkai“ / Innocent Sorcerers (1960)
Pirmasis A.Wajdos filmas skirtas ne karo temai. Tai trijų jaunų ir guvių džiazo kartos žmonių istorija, papasakota prancūzų Naująją bangą primenančiu stiliumi. Trijulė užsiima skirtinga veikla, bet juos vienija meilė Varšuvos barams ir džiazui bei bet kokio įsipareigojimo baimė. A.Wajda pokario visuomenę stebi atsargiai – jis nepasitiki modernia gyvensena, bet nenori moralizuoti. Šie veikėjai be galo charizmatiški, o jų gyvenimo būdas yra ne kas kita, kaip prisitaikymas prie naujų socialinių sąlygų.
„Viskas parduodama“ / Everything for Sale (1969)
Šis filmas – tai padėka aktoriui Zbigniewui Cybulskiui, vaidinusiam „Pelenuose ir deimantuose“ bei „Nekaltuose burtininkuose“, mirusiam 1967-ais. Siužetas gali būti suprastas ir kaip meta-komentaras: į filmavimus neatvyksta juostos žvaigždė ir visi pradeda jo ieškoti. Kaip įmanoma ištrūkti iš aktorių supusios paslaptingumo auros? Kas buvo tikra, o kas tik legenda? Filmo komandos tyrimas neduoda aiškių atsakymų, o riba tarp faktų ir mitų palaipsniui tik nyksta.
„Vestuvės“ / The Wedding (1973)
Stanisławo Wyspiańskio pjese paremtas filmas pasakoja apie dviejų pasaulių – bohemiškojo intelektualų ir mažo kaimelio bendruomenės – susidūrimą. Jame neišvengiamai imamos tirti praeitis nuoskaudos ir dvidešimto amžiaus Lenkiją kankinę nusivylimai. Pjesės atmosferos beveik neįmanoma perkelti į ekraną, tačiau A.Wajdai tai pavyko originaliai pakeičiant jos dalis bei sukurianti autentišką, gyvą vestuvių nuotaiką.
„Pažadėtoji žemė“ / The Promised Land (1975)
Faktą, jog šis filmas yra vienas didžiausių režisieriaus pasiekimų įrodo gauta „Oskaro“ nominacija. Devyniolikto amžiaus pabaigoje trys draugai – lenkų inžinierius, žydų verslininkas ir fabriką paveldėjęs vokietis – Lodzėje pradeda tekstilės verslą. Tačiau netrukus išryškėja vidinės jų intrigos bei industrinio kapitalizmo kuriami pavojai. Lodzės miestas čia veikia kaip atskiras veikėjas – daugiakultūrinės džiunglės, kur vienintelė visiems suprantama kalba yra pelnas.
„Katynė“ / Katyń (2007)
Prie šio filmo scenarijaus A.Wajda dirbti pradėjo dar 1989-ais, tačiau baigė tik 2007-ais. Filmas pasakoja apie 1940-ųjų pavasarį vykusias masines Lenkijos pareigūnų žudynes. Sovietų sąjungos gyvavimo laikotarpiu tema buvo tabu ir niekada nebuvo ištirta. Filme lenkų pareigūno motina, žmona ir dukra leidžiasi ieškoti iš koncentracijos stovyklos negrįžtančio vyro. „Katynė“ yra, ko gero, asmeniškiausias A.Wajdos filmas, kadangi paties režisieriaus tėvas mirė Katynės miške.
