Šeima lyg cirkas
J. Gyllenhaalas gimė 1980 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, televizijos ir kino režisieriaus Stepheno Gyllenhaalo ir scenaristės, prodiuserės, režisierės Naomi Foner šeimoje. Ji už filmą „Išsekęs“ („Running on Empty“) buvo nominuota „Oskarui“ ir laimėjo „Auksinį gaublį“. Sesuo Maggie Gyllenhaal – taip pat aktorė. 2010 m. ji buvo nominuota „Oskarui“ už antraplanį vaidmenį juostoje „Pašėlusi širdis“ („Crazy Heart“), taip pat vaidino kritikų įvertintame televizijos mini seriale „Garbingoji moteris“.
J. Gyllenhaalas užaugo filmavimo aikštelėse, tėvai jam net leisdavo dalyvauti aktorių atrankose, bet entuziastingai neragino vaidinti, net jeigu sūnų kas ir pasirinkdavo, jo pernelyg nedrąsindavo. Stengėsi pabrėžti, kad jam su seserimi tiesiog labai pasisekė augti tokioje šeimoje. „Vaikystėje man buvo duota daug, todėl svarbu tai grąžinti visuomenei“, – sako J. Gyllenhaalas.
Pasak aktoriaus, jo šeimos gyvenimą buvo galima lyginti su cirku, nes visi buvo išskirtiniai. Pavyzdžiui, įdomus faktas, kad Gyllenhaalų šeimos namuose virš garažo gyveno tuo metu dar nežinomas režisieriaus Stevenas Soderberghas.
Debiutas kine įvyko, kai, būdamas 11 metų, suvaidino aktoriaus Billy‘o Crystalo personažo sūnų filme „Miesto apgavikai“ („City Slickers“). Pasirodęs dar keliose juostose ir baigęs mokyklą, studijavo Kolumbijos universitete Rytų religijas ir filosofiją. Po dvejų metų studijas metė, kad galėtų visą dėmesį skirti vaidybai.
Skirtingi vaidmenys
Kaip pagrindinio vaidmens kūrėjas pirmą kartą pasirodė filme „Spalio dangus“ („October Sky“, 1999). „Vėliau – filme „Donis Darko“ (2001) suvaidinau būtent tai, ką jaučiau už kadro, filmuodamasis „Spalio danguje“, – prisipažino aktorius. Kritikai pažymi, kad filmas „Donis Darko“, metams bėgant, tik populiarėja.
Brandesnė, kaip aktoriaus, pusė atsiskleidė Samo Mendeso režisuotame filme „Desantininkai“ („Jarhead“, 2005). Tais pačiais metais pasirodžiusioje kino juostoje „Kuprotas kalnas“ („Brokeback Mountain“, 2005), kurioje su legendiniu aktoriumi Heathu Ledgeriu pasakojo dramatiško ir skausmingo likimo istoriją, kilusią dėl homofobijos. „Kuprotas kalnas“ užėmė 12 vietą tarp pelningiausių romantinių filmų. „Tai – pasakojimas apie gėjų meilę, bet kartu ir istorija apie labai vienišus žmones, kurie desperatiškai nori mylėti ir būti mylimi“, – teigia aktorius.
Prisijaukinti tai, kas nepatogiausia
Kalbant apie valią ir aktorystę, gana reprezentatyvi paties aktoriaus frazė: „Aktoriai turi prijaukinti situacijas, kuriose jaučiasi nepatogiausiai.“ Pasak J. Gyllenhaalo, jei kas nors patikėjo tuo, ką suvaidinai, vadinasi, neįtikėtinai pasisekė. „Pažinti kitą ir atsiskleisti pačiam sunku, vaidinant bet kurį epizodą bet kuriame filme“, – veikėjų kūrimo specifika dalijosi „Oskaro“ ir dviejų „Auksinių gaublių“ nominantas. Paklaustas, ko tikisi iš režisieriaus, atsakė: „Stiprios meilės savo blogoms idėjoms.“
J. Gyllenhaalas suvaidino beveik 30 filmų. Sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį, kuriam būdinga plati emocijų amplitudė: nuo desperacijos ir liūdesio iki saldžiai pozityvių jausmų, nuo netikėto keistuolio iki didvyrio ir kovotojo. Vis dėlto, kaip pagrindinį visų personažų bruožą galima būtų įvardyti fenomenalų gebėjimą išskrosti psichologiškai sunkius ir netipiškus charakterius. Drąsa veltis į sudėtingiausias kino filmų istorijas ir kurti bekompromisius vaidmenis ypač atsiskleidžia dviejose kino juostose „Priešas“ ir „Naujienų medžiotojas“. Jas abi galima pamatyti tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“.
„Priešas“
„Priešas“ – tai antras šio aktoriaus ir režisieriaus Deniso Villeneuve'o susitikimas. Pirmą kartą jie dirbo filme „Kaliniai“ („Prisoners“, 2013), o režisierius bene labiausiai išgarsėjo tragizmo kupina kino juosta „Moteris, kuri dainuoja“ („Incendies“). Ji taip pat buvo rodoma „Kino pavasaryje“.
„Priešas“ pasakoja apie dėstytoją, kuris atranda identišką savo paties kopiją. Neprilygstama J. Gyllenhaalo vaidyba suteikia progą apgalvoti, ar tikrai esame tokie unikalūs, kaip norime būti, ir ar šis unikalumas yra tikrai išskirtinis? Filmas „Priešas“ pelnė ne vieną apdovanojimą ir nominaciją bei primena laikus, kai kinas buvo šventė, kurioje buvo raginama susimąstyti.
„Naujienų medžiotojas“
Kai įvyksta kokia nors tragedija, jie skuba mums apie ją pranešti su menkiausiomis smulkmenomis taip, lyg jaustumėmės patys stovėję netoliese ir užuostume kraujo dėmes. Jie – naujienų reporteriai, žurnalistai ir operatoriai, apsiginklavę tobuliausiomis vaizdo įrašymo priemonėmis. „Naujienų medžiotojas“ („Nightcrawler“, 2014 m.) – tai režisieriaus ir scenaristo Dano Gilroy debiutas didžiajame ekrane.
Trileryje nuožmaus medžiotojo (naujienų!) vaidmenį ir atlieka J. Gyllenhaal. Tai – pasakojimas apie manipuliaciją ir verslą, pardavinėjantį, banaliai tariant, skausmą ir mirtį. Filmas, kurį turėtų pamatyti ne tik tie, kurie svarsto apie žurnalistikos studijas, bet ir filosofijos „gyvenime viskas įmanoma“ bei kiti pozityvių patarimų dalytojai. „Pagrindinis filmo veikėjas – tai tobulas mūsų produktas“, – apibūdino personažą jo aktorius.
Kino juosta „Naujienų medžiotojas“ nominuota „Oskarui“, „Auksiniam gaubliui“ ir keturiems Britų akademijos (BAFTA) apdovanojimams.
Filmą galima pamatyti „Kino pavasaryje“: kovo 30 d., 23.30 val. „Forum Cinemas Vingis“, S04; balandžio 1 d., 23.30 val. „Forum Cinemas Vingis“, S09; balandžio 2 d., 21.15 val. „Pasaka“, DS.
