Režiseriui 2016 m. kovo mėnesį buvo diagnozuotas vėžys, per šį laiką A.Kiarostami buvo atlikta ne viena operacija. Paskutinioji – praėjusį mėnesį Paryžiuje, praneša "The Guardian".
1970-aisiais A.Kiarostami įsijungė į Irano Naujosios bangos judėjimą, o per savo karjerą kaip režisierius, scenaristas ir prodiuseris dirbo prie beveik pusės šimto vaidybinių bei dokumentinių filmų.
Svarbi jo kūrybinio palikimo dalis – garsioji „Koker“ trilogija, kurią sudaro filmai „Kur draugo namai?“ (Where Is The Friend’s Home?, 1987), „…O gyvenimas tęsiasi“ (And Life Goes On, 1992), „Per alyvmedžius“ (Through the Olive Trees, 1994).
1997 m. sukurtas A.Kiarostami filmas „Vyšnios skonis“ (Taste of Cherry), pasakojantis apie vyrą, ieškantį žmogaus, kuris galėtų jį palaidoti po savižudybės, buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“. Pats režisierius teigė, jog šis filmas turėtų suteikti galimybę pažinti tabu ir pradėti apie tai kalbėti.
Vis stiprėjant cenzūrai, A.Kiarostami buvo priverstas kurti už Irano ribų. Taip gimė du paskutinieji jo ilgametražiai filmai – Italijoje filmuota „Patvirtinta kopija“ (A Certified Copy, 2010) bei Japonijoje sukurti „Tarsi įsimylėję“ (Like Someone In Love, 2012)
A.Kiarostami savo filmuose trynė ribas tarp realybės ir fikcijos, dokumentikos ir vaidybinio kino, taip kurdamas savitą ir poetišką kino kalbą, dėl kurios buvo vertinamas tiek kino kritikų, tiek sinefilų visame pasaulyje.
A.Kiarostami metakinas reflektuoja patį kiną ir nagrinėja pasakojimo konstravimo modelius, nesuteikdamas žiūrovui jam įprastų naratyvo orientyrų – režisieriaus filmuose istorija neretai būna įpinta į kitą istoriją, pasakojančią, kaip buvo sukurta dar kita istorija.
„Joks filmas nėra apolitiškas. Politikos yra visuose filmuose. Kiekvienas filmas yra susaistytas su visuomene, kiekvienas filmas, kuris kalba apie žmoniją, yra neišvengiamai politiškas“, – sakė A.Kiarostami.