Itin aukštu reitingu – 7,8/10 – internetinėje filmų duomenų bazėje (IMDB) įvertintas filmas daugeliui žiūrovų gali tapti tikra ekonominės terminijos mankšta.
Jeigu jūsų darbas (ar laisvalaikis) nėra susijęs su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, teks prisiminti visas mokykloje ar universitete įgytas mikro ir makro ekonomikos žinias.
Tačiau nesijaudinkite. Net ir nesigilinant į visas herojų atliekamas finansines gudrybes, filmo istorija yra nesunkiai suprantama. Ji rodo antrinės JAV būsto paskolų rinkos genezę – nuo jos pradžios iki didžiojo sprogimo, po kurio milijonai žmonių neteko būsto bei darbo.
Kitas pasaulis
Savo formatu kiek primenantis politinę britų juodojo humoro komediją „Vienoje kilpoje“ (orig. „In the Loop“), filmas „Didžioji skola“ pasakoja apie grupelės spekuliantų vykdomus sprendimus ikikriziniu periodu.
Spekuliantai makiaveliškai suka savo biznį, pasitelkdami visas įmanomas priemones savo tikslui pasiekti. Ir jie keikiasi – dažnai ir be skrupulų. Taigi, iš ko jie užsidirba?
Nuspėdami artėjančią katastrofą, keli Volstrito keistuoliai pamato galimybę gauti pelno iš vadinamojo short selling (red. trumpalaikio vertybinių popierių skolinimo).
„Short“ sandoriai sudaromi tuomet, kai norima uždirbti iš akcijų kritimo: akcijas pasiskoliname ir iš karto parduodame akcijų rinkoje, tuomet palaukiame, kol jų kursas nukrenta, ir vėl tas pačias akcijas nusiperkame ir grąžiname tam, iš ko pasiskolinome.
Taigi, spekuliantai, pastatę ant akcijų kritimo, išlošia krizės akivaizdoje. Ar tai – moralu? Šis klausimas – vienas svarbiausių, keliamų filme. Žinodamas pastarųjų metų istoriją žiūrovas žino ir filmo baigtį. Tačiau ne ji šį sykį yra įdomiausia.
Spekuliantai, pastatę ant akcijų kritimo, išlošia krizės akivaizdoje. Ar tai – moralu? Šis klausimas – vienas svarbiausių, keliamų filme.
Didžiausią intrigą kelia pats krizės laukimo procesas – pasakojimas kaip ir kodėl nepasverti lūkesčiai sukūrė tokia didelę ekonominę krizę, paveikusią viso pasaulio ekonominius santykius.
Būrys kino žvaigždžių
„Didžioji skola“ buvo nominuotas net 5-iems „Oskarams“ ir pelnė apdovanojimą už geriausiai adaptuotą scenarijų.
Čia išvysite žymųjį birtų aktorių Christianą Bale'į, gerai žinomą dėl Betmeno vaidmens Christopherio Nolano filmuose „Betmenas: pradžia“ (orig. Batman Begins), „Tamsos riteris“ (orig. The Dark Knight) ir „Tamsos riterio sugrįžimas“ (orig. The Dark Knight Rises).
Šiame filme jis atlieka neurologo Michaelo Burry'io, tapusio finansų ekspertu ir rizikos fondų valdytoju bei buvusio vienų pirmųjų, nuspėjusių artėjančią krizę, vaidmenį.
Tie, kas pamėgo amerikiečių serialo „Biuras“ versiją, gerai žino ir Steve'ą Carellį, įkūnijusį sociopatiško įmonės boso vaidmenį. Filme „Didžioji skola“ S.Carelliui taip pat teko vadovaujančio asmens vaidmuo. Tiesa, jo personažas šiame filme – bene ekscentriškiausiais iš visų.
Likę du aktoriai, kurių veidai puikuojasi pagrindinėje filmo vinjetėje, tai – Ryanas Goslingas ir Bradas Pittas. Pastarąjį, veikiausiai gerai atpažįsta net ir kiną tik retsykiais žiūrintis žiūrovas, na o R.Goslingą toks žiūrovas geriausiai atsimins iš legendinio filmo „Važiuok“ (orig. Drive).
Tiek viena, tiek kita Holivudo garsenybė savo vaidmenimis prisideda prie likusių spekuliantų komandos. R.Goslingo įkūnytas personažas – Jaredas Vennettas – atlieka didžiąją dalį darbo – inicijuoja turtu garantuotų obligacijų pirkimus.
Beno Rickerto vaidmenį atliekantis B.Pittas šiame filme tampa paslaptingu dviejų jaunų spekuliantų mentoriumi, kuris netiesiogiai prisideda prie bendros sumaišties, patardamas, kokius tolimesnius žingsnius, laukiant bankų griūties, būtina atlikti.
Matėte šį filmą? Kviečiame komentaruose pasidalinti savo įspūdžiais!
