Šį kartą kino kompanijos „20th Century Fox“ ir „Walden Media“ apjungė savo jėgas, kad kino epopėjos tęsinį padarytų tokį kokybišką, kokia buvo šio filmo pradžia – surinkdami į filmo tęsinį tai, kas brangu didžiuliam knygų ir filmų gerbėjų būriui.
Kai 2005 metais kino teatruose pasirodė pirmą kino ciklo dalis „Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“, juosta iškarto gavo aukštą kino kritikų įvertinimą ir buvo apdovanota daugeliu kino apdovanojimų: gavo „Oskarą“ už geriausią grimą, buvo pripažinta geriausiu šeimos filmu (apdovanojimas „Movieguide Faith & Values Awards“).
Filmas buvo pastatytas pagal pirmą rašytojo C.S.Lewis knygą iš ciklo „Narnijos kronikos“. Pagal siužetą mama siunčia keturis savo vaikus iš vokiečių aviacijos bombarduojamo Londono į kaimą, pas seną profesorių – šeimos draugą. Jo namuose vaikai randa paslaptingą drabužių spintą, kurios pagalba jie patenka į paslaptingą šalį Narniją, kurioje gyvena kalbantys gyvūnai ir fantastiniai sutvėrimai.
Aktorių atranka užtruko rekordiškai ilgai – pradinis aktorių atrinkimas prasidėjo dar 2002 metais, kai filmo režisierius Andrew Adamson peržiūrėjo 2500 vaizdo įrašų, perklausė 1800 vaikų, išbandė 400 atsirinktųjų ir tik po ilgų atrankos etapų susitiko su keturiais finalistais. Pirmos dalies filmavimai vyko Naujoje Zelandijoje, Lenkijoje ir Čekijoje ir truko kiek daugiau 8 mėnesių.
2008 metais pasirodė antrasis filmas „Narnijos kronikos: princas Kaspianas“, tapęs vienu populiariausiu tų metų filmu. Pagal siužetą Narniją užkariavo žiaurūs Telmarincai, užspeitę vietinius gyventojus į gūdžius miškus ir neįžengiamus kalnus. Princas Kaspianas nusprendė pasinaudoti Stebuklingu ragu, kurio dėka Piteris, Edmundas, Siuzen ir Liusė, senos praeities herojai, vėl atsiduria savo buvusioje karalystėje. Jiems tenka sunki užduotis – išgelbėti Narniją. Filmo režisierius nusprendė rašytojo C.S.Lewiso knygas adaptuoti chronologine tvarka. „Turint omeny tai, kad aktoriai auga, vėliau mes neturėtume galimybės nufilmuoti šios dalies“, - savo pasirinkimą aiškino režisierius. „Princas Kaspianas“ - tai antroji publikuota knyga iš ciklo „Narnijos kronikos“ ir ketvirta pagal chronologinę seką rašytojo sukurta knyga.
1952 metais išleistas grandiozinis epinis nuotykių romanas „Aušros užkariautojas“ ir Kelionė į pasaulio kraštą“ buvo trečioji iš septynių „Narnijos kronikų“ ciklo knygų. C.S. Lewiso knygos veiksmas sukasi praėjus maždaug trims Narnijos metams, po įvykių aprašytų romane „Princas Kaspianas“. Du mažieji Pevensie šeimos vaikai – Liusė ir Edmundas – kartu su savo pusbroliu giminaičių namuose aptinka paveikslą, kuriame pavaizduotas „Aušros užkariautojas“ - didingas laivas, panašus į didelį drakoną. Per šį paveikslą vaikai vėl patenka į Narniją, kur jų laukia didieji nuotykiai.
Antrame filme matytas aktorius Ben Barnes vėl atliks Kaspiano vaidmenį. Filmas pirmą kartą bus įgarsintas lietuviškai: pagrindinius personažus įgarsino Vytautas Rumšas jaunesnysis, Giedrius Arbačiauskas, Algirdas Dainavavičius, Vytautas Rumšas.
Bagdzevičius Rimas, Balčiūnaitė Jovita, Gudas Gintaras. Pagrindiniai filmo „Narnijos kronikos: „Aušros užkariautojo“ kelionė“ filmavimo darbai prasidėjo Kvinslende, Australijoje, 2009 liepą, kur vyko visas gamybos procesas, trukęs 90 dienų. Klivlend Pointo dokuose buvo sukurtas pagrindinis filmo personažas „Aušros užkariautojas“. Po filmavimų po atviru dangumi 140 pėdų aukščio ir 125 tonų svorio konstrukcija buvo išrinkta į maždaug 50 elementų ir pargabenta atgal į studiją, kad toliau filmuoti paviljone. Filmavimo procesas buvo baigtas 2009 lapkritį, ir viso užtruko 5 mėnesius.
Nors pirma rašytojo L.C.Lewis knyga apie Narniją „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta“ yra pati žinomiausia ir populiariausia šiame cikle, daugelis rašytojo kūrybos gerbėjų pažymi, kad „Aušros užkariautojas“ arba Kelionė į pasaulio kraštą“ yra pats geriausias iš visų septynių romanų.
„Narnijos pasaulyje yra beveik visos kada nors sugalvotos mitologinės būtybės. Realizuoti visa tai – didžiulis iššūkis“ - sako specialiųjų efektų kūrėjas Richard Taylor. Kuriant gyvius buvo naudojama visos įmanomos priemonės – kompiuterinė grafika (pavyzdžiui, Tumnuso kojos yra kompiuterinės, filmavimo metu aktorius dėvėjo ryškiai žalias kelnes su žaliais taškeliais), lėlės ir grimas. Lėlės buvo mechanizuotos ir valdomos radijo bangomis. Puikus mechanizuotos lėlės pavyzdys yra minotauras, kurio mimiką filmavimų metu valdė net trys žmonės (pirmas – žandikaulį ir lūpas, antras – akis ir vokus, trečias – ausis ir šnerves), ne gana to pačios lėlės viduje buvo pasodintas aktorius.
Bet ne visi gyvūnai ir gyviai buvo mechanizuoti ir valdomi radijo bangomis. Filme yra ir tikrų gyvūnų, kurie filmavimo aikštelėje pridarydavo aibę problemų. Juostos kūrėjai į Naująją Zelandiją norėjo atsivežti 12 elnių, kurie būtų tempę Baltosios burtininkės roges. Tačiau Naujosios Zelandijos Žemės ūkio ministerija paprieštaravo tokiai užmačia sakydami, jog elniai gali būti karštinės Q-febris nešiotojai, nuo kurios kenčia dauguma Šiaurės Amerikos elnių. Liga gali užsikrėsti ir žmonės, todėl teko sukurti kompiuterinius elnius.
Narnijos daiktų dizainui didelę įtaką padarė mitologija, kurią rašytojas savo knygoms pasiskolino iš senovės Graikijos laikų. Pavyzdžiui ant daugelio daiktų yra pavaizduotos obelys (obelis buvo pasodinta Narnijos pradžioje, kad apsisaugotų nuo Baltosios burtininkės), o ant Piterio skydo pavaizduotas liūtas.
Visos knygos pirmą kartą buvo publikuotos 1950-1956 metais. Knygų ciklas buvo labai mėgstamas skaitytojų ir ilgą laiką buvo laikomos vienu ryškiausių pasaulio literatūrinių kūrinių. C.S.Lewiso knygos buvo išleistos didesniu kaip 100 milijonų egzempliorių tiražu daugiau kaip 50 skirtingų kalbų.
Trečiasis ir naujausias sagos apie Narnijos šalį filmas Lietuvos ir pasaulio kino teatruose startuoja gruodžio 10 d., o Lietuvos žiūrovams padaryta išimtis ir gruodžio 3-5 dienomis Lietuvoje bus parodyta keletas išankstinių šio filmo seansų.
