Per praėjusius metus kino teatruose rodyta 15 lietuviškų filmų, tarp kurių 11 premjerų. Filmus pažiūrėjo daugiau kaip 860 000 šalies gyventojų. Visi nauji filmai pagaminti su valstybės parama: 6 finansavo Lietuvos kino centras, 10 filmų pasinaudojo filmų gamybai taikoma mokestine lengvata, sudarančia galimybę pritraukti iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto iš privačių investuotojų.
Lietuviškų filmų pajamos už bilietus – 4,5 mln. eurų. Palyginimui – 2016 m. kino teatruose rodyta 17 filmų, kurie surinko 3,5 mln. eurų.
„Rezultatai džiugina keletu aspektų. Jau keletą metų iš eilės nacionaliniams filmams pavyksta išlaikyti gana solidžią žiūrovų auditoriją. Ir tai yra akivaizdus įrodymas, jog pamažu nusistovi kino ekosistema. Savo žiūrovą atranda originalūs, kūrybiškai įdomūs bei šalies kultūrai reikšmingi filmai. Pramoginis, žanrinis kinas taip pat pamažu siekia geresnės kokybės“, – teigia Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Kita ryški tendencija – nacionalinio kino surinktų pajamų dalis tarp visų kino teatruose rodytų filmų 2017-aisiais atsiriekė dar didesnę rinkos dalį – 22,2 proc. 2016 m. ši pajamų dalis siekė 19,5 proc. Tokia nacionalinio kino užimamos rinkos dalimi Europoje įprastai gali pasigirti didelės, stiprią kino industriją turinčios valstybės. 2016 m. duomenimis, Vokietijoje ši pajamų dalis sudarė 22,7 proc., Jungtinėje Karalystėje – 34,9 proc., Prancūzijoje – 35,8 proc.; o Latvijoje – 7,38 proc., Estijoje – 10,54 proc.
Lietuviškų filmų pajamos už bilietus – 4,5 mln. eurų. Palyginimui – 2016 m. kino teatruose rodyta 17 filmų, kurie surinko 3,5 mln. eurų.
Didžiausio Lietuvoje kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ pateiktais duomenimis, 2017 m. jo žiūrovų srautas paaugo 7,7 proc. „Forum Cinemas“ projektų vadovo Gintaro Plytniko teigimu, 20 proc. žiūrovų rinkosi būtent nacionalinę produkciją, kurią populiarumu aplenkė tik dubliuota animacija (26 proc.).
„Kryptis aiški – poreikis lietuviškai kalbančiam kinui, – pažymėjo G.Plytnikas. – Lietuvos žiūrovas nelinkęs ieškoti įvairovės: disproporcija tarp siūlomos įvairovės ir populiariausiųjų filmų – pritrenkiamai didelė. Nors filmų skaičius ekranuose auga, rinkos augimą skatina nacionalinis kinas ir dubliuoti filmai.“
2017 metais Lietuvos kino teatrų lankomumas išaugo beveik 10 proc. – per metus parduota daugiau kaip 4 mln. bilietų. Atitinkamai išaugo už parduotus bilietus surinktų pajamų dydis – nuo 17,7 iki 20,4 mln. eurų. Vidutinė kino teatrų bilietų kaina per metus nežymiai didėjo – nuo 4,83 iki 5,02 euro.
Favoritas – „Trys milijonai eurų“
Lietuviški filmai toliau skinasi kelią populiariausių metų filmų reitingų lentelėje – net penkias vietas dešimtuke ir dvi pirmąsias pozicijas užėmė lietuvių kūrėjų režisuoti darbai. Labiausiai šalies žiūrovų pamėgtas 2017 m. lietuviškas filmas – Tado Vidmanto režisuota komedija „Trys milijonai eurų“. Kino teatruose pradėtas rodyti spalio mėn. pabaigoje, jis per du mėnesius į kino sales pritraukė daugiau kaip 235 000 žiūrovų, bilietų parduota už 1,3 mln. eurų. Filmas ne tik aplenkė favoritu laikytą Emilio Vėlyvio kriminalinę komediją „Zero 3“, bet ir pagal surinktas pajamas tapo antruoju po „Redirected / Už Lietuvą!“ (rež. E.Vėlyvis) – sėkmingiausio visų laikų šalies kino teatruose rodyto filmo.
Kad „Trys milijonai eurų“ bus populiarus filmas, jo režisierius Tadas Vidmantas teigia tikrai tikėjęs ir to siekęs, tačiau pasiektas rezultatas viršijo visus lūkesčius. Jo manymu, filmo sėkmę lėmė keli dalykai – paprasta istorija, juokingi dialogai, puikūs aktoriai ir nuoširdžiai gero rezultato siekusi visa kūrybinė komanda. „Žiūrovai pasiilgo tikrumo, nuoširdumo, šilumos kine“, – įsitikinęs režisierius.
Lietuviškos komedijos vyrauja tarp populiariausių filmų, todėl staigmeną pateikė kino teatruose rodytų pelningiausių filmų dešimtuke atsidūrusi Donato Ulvydo drama „Emilija iš Laisvės alėjos“. Įtempto siužeto filmo apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje premjera įvyko 2017 m. vasario mėn. Filmą pamatė 124 162 žiūrovai, o pajamos už bilietus gerokai viršijo pusę milijono eurų (578 619 Eur).
„Filmo tema yra gana sudėtinga, liečianti jautrų istorinį laikotarpį, kuriame neatsargus žodis galėjo kainuoti gyvybę. Tai buvo pirmas filmas tokia tema, pasirodęs artėjant šimtmečiui, ir manau, kad jis pasirodė ekranuose labai teisingu laiku. Tos pačios žmogiškosios vertybės yra aktualios ir šiandien, o Donatui Ulvydui jau ne pirmą kartą pavyksta pasiekti žiūrovų širdis, – apie lietuviškos dramos populiarumą kino teatruose kalbėjo filmo prodiuserė Živilė Gallego. – Žinoma, prie filmo sėkmės prisidėjo stipri reklaminė kampanija, bet tai, kad jis išbuvo kino teatruose kelis mėnesius, yra žiūrovų, padėjusių sukurti šio filmo legendą, nuopelnas.“
„Emilija iš Laisvės alėjos“ gamybą parėmė Lietuvos kino centras, šiam filmui taip pat skirta nacionalinio kino platinimo Lietuvos kino teatruose programos parama. Ž.Gallego teigimu, nacionalinio kino platinimo paramos schema prisidėjo prie didesnių tiesioginės reklaminės kampanijos finansinių galimybių, nes sukūrus filmą labai svarbu tinkamai jį pristatyti žiūrovui ir turėti priemones ir galimybes tai padaryti.
Lietuvos kino centras vykdo paramos programą lietuviško kino sklaidai Lietuvoje, kuria skatina kokybiškesnių ir įvairesnių rinkodaros priemonių naudojimą pristatant nacionalinius filmus šalies auditorijai. 2017 m. nacionalinio kino konkurencingumui sustiprinti skirta 24 100 eurų. Šia parama pasinaudojo 6 filmai, tarp kurių „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. D.Ulvydas), „Stebuklas“ (rež. E.Vertelytė), „Šventasis“ (rež. A.Blaževičius). 2018 m. nacionalinio kino platinimo paramos programai skirtą finansavimą numatyta didinti dvigubai, kad tokia galimybe galėtų pasinaudoti visų kultūriškai vertingų filmų premjeras rengiantys platintojai.
