Filmą Australijoje atstovavo ir išskirtinį apdovanojimą – rankų darbo vazą, pagamintą iš vietinio stiklo– parsivežė Lietuvos prodiuseriai Justė Michailinaitė ir Kęstutis Drazdauskas, apdovanojimų ceremonijoje APSA akademikams, žiuri nariams ir svečiams padėkojęs trimis kalbomis – armėnų, lietuvių ir vokiečių.
Jau penkioliką metų APSA yra pasauliniu mastu pripažintas įvykis ir svarbi tarptautinio kino industrijos kalendoriaus dalis, kurią pristato Asia Pacific Screen akademija. 2007 m. įsteigti APSA apdovanojimai yra aukščiausi regiono apdovanojimai kino srityje. Šiais metais į apdovanojimus pretendavo beveik 1500 filmų iš 78 šalių. APSA pagerbė filmų, geriausiai atspindinčių kultūrinę kilmę bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono įvairovę, kūrėjus. Apdovanojimus patvirtino fondo partneriai – UNESCO ir FIAPF.
„Šis apdovanojimas yra svarbus ne tik mums asmeniškai, bet ir visai Lietuvos kino industrijai, nes mes įsiliejome į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kultūros ir kino industriją, o kartu, būdami mažos šalies atstovai, buvome pripažinti didelio regiono ir kultūrinės įvairovės kontekste. Tai išties įkvepia,“ – teigia prodiuseris K.Drazdauskas.
K.Drazdauskui antrino ir prodiuserė Justė Michailinaitė teigdama, kad kinas keliauja ir skirtinguose žemynuose atskleidžia nepaprastas istorijas. „Auroros istorija – itin svarbi. Mūsų praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Tad būti pamatytiems, nominuotiems ir apdovanotiems tokiame dideliame regione – didelė garbė ir dovana visiems kūrėjams, prisidėjusiems prie šio filmo atsiradimo,“ – kalbėjo J.Michailinaitė.
Tai pirmas toks Lietuvos kino pasiekimas, mat apdovanojimuose buvo apdovanotas ne tik filmas, bet ir kino kūrėjai – filmo režisierė Inna Sahakyan ir prodiuseriai Vardan Hovhannisyan, Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas, Christian Beetz, Eric Esrailian, Inna Sahakyan. Visi nominuotieji yra priimti ir į prestižinę APSA akademiją.
Lietuvos kino žiūrovų pirmieji šio filmo seansai laukia jau kitą savaitę – lapkričio 19-20 dienomis Europos kino forume „Scanorama“. Lapkričio 19 d. 17 val. seansą lydės pokalbis su filmo režisiere Inna Sahakyan ir kūrybine komanda.
„Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ – dokumentinis-animacinis filmas, pasakojantis tikrą ir neįtikėtiną moters istoriją. Aurorai buvo vos 14 metų, kai prasidėjus armėnų genocidui ji prarado šeimą, namus ir laisvę. Lydima sėkmės, nepaprastai drąsi mergina po ketverių metų pabėgo ir pasiekė Niujorką, kur jos istorija tapo žiniasklaidos sensacija. Suvaidinusi ankstyvojo Holivudo hite „Sielų aukcionas“, Aurora tapo vienos didžiausių kada nors Amerikoje surengtų labdaros kampanijų veidu. Įspūdinga animacija, interviu su pačia Aurora ir išlikę kadrai – iš viso 18 minučių – iš prarasto nebylaus kino epo atgaivina pamirštą stebuklingo išgyvenimo istoriją.
Didelė dalis šio filmo buvo sukurta Lietuvoje. Čia filmo dailininkų komandai vadovavo menininkas Gediminas Skyrius. Jis taip pat buvo ir pagrindinis filmo aplinkų dailininkas. Pagrindinį Auroros personažą piešė iliustratorius, dailininkas Rimas Valeikis, kitus personažus iliustravo dailininkės Martyna Kašinskaitė ir Ieva Batrytė. Pagrindinis animatorius Lietuvoje – Šarūnas Vyštartas. Vyriausiasis filmo dailininkas – Tigran Araqelyan, montažo režisierius – Ruben Ghazaryan.
Pasaulinė šio filmo premjera įvyko prestižiniame Annecy animacinių filmų festivalyje. Tarptautinėje Jerevano kino festivalio „Auksinio abrikoso“ konkursinėje programoje jis laimėjo „Sidabrinio abrikoso“ apdovanojimą, o iš festivalio „Animation is Film“ parsivežė žiūrovų simpatijų prizą. Taip pat filmas buvo atrinktas į „DocLisbo“, „IDFA“, „Hamburg Film Festival“, „Tallinn Black Night“ ir kitų festivalių programas. Neseniai JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Armėnijoje sprendimu filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo deleguotas siekti šio prestižinio apdovanojimo.
Filmas „Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“ buvo sukurtas dėka akademinio Zoryan instituto indėlio ir yra pagrįstas jo žodinės istorijos archyvu. Lietuvoje filmą parėmė Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
