Kryžiaus kelias (lot. Via Crucis) – viena iš daugelio Kristaus kančios kulto formų. Ši pamaldumo praktika pagrįsta Jėzaus kančios apmąstymu, sekant simboline trasa, nužymėta kryžiais, kuriuos papildo atskirus kančios epizodus perteikiantys atvaizdai. Pasak tradicijos, pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo ir taip Viešpaties kančią prisiminė Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelią eidavo į Šventąją Žemę atvykę piligrimai. Kai į musulmonų užimtą Jeruzalę keliauti tapo pavojinga, pranciškonų rūpesčiu Europoje pradėtas rengti 14 stočių Kryžiaus kelias.
Koplyčių statymas Beržore (Plungės r.) yra sietinas su pačiu miestelio atsiradimu. Pasak padavimo, kartą piemenėlis, prie ežero ganydamas bandą, beržo viršūnėje pamatė Švč. Mergelės Marijos paveikslą ir apie tai pranešė Platelių bažnyčios klebonui. Kunigas tą paveikslą parnešė į bažnyčią, tačiau iš čia paveikslas dingo ir vėl atsirado beržo viršūnėje. Tada žmonės beržą nukirto ir jo vietoje pastatė medinę koplytėlę, kurioje pakabino tą paveikslą. Koplytėlė pavadinta Šv. Jono Nepomuko vardu, o vietovė pradėta vadinti Beržoru. Toje vietoje, kur buvusi pastatyta koplytėlė, vėliau buvo pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia. 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius, gavęs vyskupo sutikimą, Beržore pradėjo kurti 14 stočių Kristaus kančios Kryžiaus kelią. Žinia apie Beržoro Kryžiaus kelią ir atlaidus greitai pasklido tarp tikinčiųjų.
Carinės okupacijos metais Beržore apsilankęs vyskupas Motiejus Valančius ragino žmones išlaikyti Kryžiaus kelio tradiciją, tačiau po 1863 m. sukilimo caro valdžia procesijas uždraudė. Ilgus metus koplyčios trūnijo ir tik 1905 m. vietos gyventojų iniciatyva jos buvo suremontuotos. 1963 m. sovietinės valdžios įsakymu Beržoro Kryžiaus kelio koplyčios buvo nugriautos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę koplyčios pradėtos atstatyti.
Filmo „Beržoras“ kūrėjas Justinas Lingys teigia, kad šios vietos istorija yra unikali ir išskirtinė ne tik Lietuvos, bet ir to meto katalikiškos Europos kontekste. Dokumentiniame filme apie Beržoro koplyčių fundaciją pasakoja prof. Alfonsas Motuza, br. Astijus Kungys OFM, dailės istorikė dr. Asta Giniūnienė. Prisiminimais dalijasi kunigai, tautodailininkai, Beržoro gyventojai.
