Filmas, kurio veiksmas vyksta grėsmingoje Grenlandijos tundroje, yra pagrįstas Josephine Pear – amerikiečių tyrinėtojo Roberto Peary, kuris vadovavo keliems bandymams pasiekti Šiaurės ašigalį, žmonos – gyvenimo istorija.
Prancūzų aktorė vaidina Josephine, kuri 1908 metais leidžiasi į pavojingą žygį ieškoti Roberto. Jai padeda jauna inuitų moteris Allaka, kuri, kaip ji sužino, yra jos vyro meilužė. R.Peary filme vaidina Gabrielis Byrne'as.
„Niekas nenori nakties“ yra vienas iš 19 filmų, kurie varžysis dėl 11 dienų truksiančio festivalio pagrindinio prizo – „Aukso lokio“. Jį per iškilmingą ceremoniją vasario 14 dieną įteiks žiuri pirmininkas, JAV režisierius Darrenas Aronofsky.
Tarp kitų konkursinės programos juostų yra vokiečių režisieriaus Wernerio Herzogo „Queen of the Desert“, kurioje Nicole Kidman vaidina britų archeologę ir šnipę Gertrude Bell, o „Saulėlydžio“ žvaigždė Robertas Pattinsonas – Thomas Edwardą Lawrence'ą.
Viešumos vengiantis kino kūrėjas Terrence'as Malickas pristatys nekantriai laukiamą filmą „Knight of Cups“, kuriame Christianas Bale'as vaidina Holivudo screnaristą, įsipainiojusį į meilės trikampį su dviem moterimis – Cate Blanchett ir Natalie Portmanherojėmis.
„Taxi“ – iraniečio Jafaro Panahi trečios juostos nuo 2010-ųjų, kai jam buvo oficialiai uždrausta statyti filmus, – premjera taip pat įvyks Vokietijos sostinėje.
Žurnalistė Anke Westphal, kuri apie „berlinalę“ rašo daugiau kaip du dešimtmečius, sakė mananti, kad organizatoriai nustatė gerą balansą tarp festivalio skiriamuoju ženklu tapusio bekompromisio politinio peno ir kino sunkiasvorių darbų.
JAV televizijos režisierius Andrew Haighas konkurse dalyvauja su siurrealistiška drama „45 Years“, kurioje vaidina Charlotte Rampling.
Pernai daugumą pagrindinių „berlinalės“ apdovanojimų susišlavė Azijos filmai, tarp jų – geriausio filmo ir geriausio aktoriaus apdovanojimus gavęs Diao Yinano trileris „ Juodos anglys, plonas ledas“.
Žurnalistė Anke Westphal, kuri apie „berlinalę“ rašo daugiau kaip du dešimtmečius, sakė mananti, kad organizatoriai nustatė gerą balansą tarp festivalio skiriamuoju ženklu tapusio bekompromisio politinio peno ir kino sunkiasvorių darbų.
„Konkursinė programa atrodo tikrai daug žadanti, – sakė ji. – Anksčiau „berlinalė“ bandė didinti savo svarbą atrasdama jaunus, mažiau žinomus režisierius, (o) dabar ji grįžta su svarbiais kūrėjais“.
