Steoreotipai apie animaciją ir videožaidimus
Pasiteiravus, su kokiais stereotipais apie animaciją ir videožaidimus tenka dažniausiai susidurti organizuojant festivalį, L.Amantaitė teigia, jog animacijai vis dar tenka kratytis nuostatų, jog ji skirta tik vaikams, o štai įsivaizdavimas apie videožaidimus paskui save neretai velka tamsesnį šleifą.
„Susiduriame su standartiniu požiūriu, kad animacija yra skirta vaikams – suaugusiems tose peržiūrose tarsi ir nėra ką veikti. Šis stereotipas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, kurios, tarkim, neturėjo stiprios animacijos ir komiksų kultūros. Pvz., Belgijoje žmonės užaugo su Tintinu, Asteriksu ir Obeliksu, ir jiems animacija yra savaime suprantamas, įdomus dalykas bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Mes turėjome turbūt tik Paršiuką Čiuką ir jis turbūt nelabai ką šiuo klausimu išedukavimo (juokiasi).
Videožaidimai visame pasaulyje kariauja su negatyviomis konotacijomis. Daug kalbama apie tai, jog nuo videožaidimų gali išsivystyti priklausomybė, vyrauja žmonių, sėdinčių tamsiuose kambariuose, ir daugiau nieko neveikiančių – tik žaidžiančių, vaizdinys ir t.t.“, – sako festivalio vadovė.
Ar festivaliui Klaipėdoje pavyksta keisti įsivyravusias nuostatas apie animaciją ir videožaidimus? L.Almantaitė sako, jog nors kovai su stereotipais reikia laiko, pokytis matyti: „Kartais po peržiūrų pati nustembu pamačiusi, kokia buvo auditorija. Į suaugusiųjų seansus ateina labai įvairūs žmonės, taip pat ir vyresnio amžiaus. Tai labai džiugina.“
Kodėl Klaipėda?
Festivalis prieš šešerius prasidėjo ir toliau tebevyksta Klaipėdoje. L.Almantaitė sako, jog taip nutiko dėl kelių priežasčių.
„Tai tam tikra socialinė, kultūrinė atsakomybė, kurią mes, kaip tarptautinis renginys, nešame – nevalia visų renginių koncentruoti viename mieste. Atsispyrus nuo šito požiūrio taško, Klaipėda atrodė tinkamiausias variantas.
Pirma, dėl kultūrinės infrastruktūros. Tai miestas, galintis pasiūlyti tokiam renginiui tinkamas ir technologiškai pakankamai naujas erdves – tiesą pasakius, kai festivalį tik pradėjome organizuoti, Vilnius mums to nebūtų galėjęs pasiūlyti.
Kita priežastis yra savivaldos palaikymas. Festivalis yra nekomercinis renginys, valstybės parama mums yra gyvybiškai svarbi. Klaipėdos savivaldybė yra mūsų pagrindinis rėmėjas ir finansuotojas.
Galiausiai, pats uostamiestis turi labai smagią atmosferą. Tai visą laiką gyvybingas miestas. Turi pajausti, kad miestas tinka. Jei jis tau tinka, tuomet čia kažką ir kuri.“
Tendencija – socialinė animacija ir videožaidimai
BLON vadovė sako, jog keturi programų kuratoriai stengiasi atrinkti pasaulyje pripažintus, apdovanotus, kokybiškus kūrinius.
„Rodome filmus, kurių paprastai Lietuvoje nėra kaip išvysti kino teatruose. Jų, galbūt dėl nepakankamo komercinio potencialo, kino teatrai nerodo. Mus taip pat domina žaidimai, kurie turi kultūrinę, socialinę misiją. Yra daugiau paremti naratyvu, gilesni, kūrybiškesni.
Matyti socialinės animacijos ir žaidimų tendencija. Turbūt ateina laikas, kai žmonės pavargsta tik uždirbinėti pinigus ir pradeda ieškoti gilesnių prasmių savo darbe. Tai labai jaučiasi pastaruosius keletą metų. Pavyzdžiui, šiemet turėsime vieną žaidimą iš Estijos, kuris apžvelgia sovietmečio priespaudos problematiką“, – sako L.Almantaitė.
Ji programoje taip pat išskyrė virtualios realybės programą, pristatomą drauge su Klaipėdos kultūros komunikacijų centru, bet antrus metu organizuojamą tarptautinę konkursinę trumpametražių animacinių filmų programą iš Baltijos ir Šiaurės šalių.
Pandemijos sukelti iššūkiai
COVID-19 smarkiai palietė kultūros lauką, ne išimtis ir BLON festivalis. Dėl koronaviruso pandemijos du kartus teko keisti festivalio datą: „Kalbant paprastai, tokiomis sąlygomis dirbti yra košmaras. Vis tik renginių organizavimas yra labai nuoseklus darbas, o čia reikėjo mobilizuotis net du kartus. Komanda yra pavargusi.
Kitas dalykas, kuris vis dar kelia labai didelius iššūkius, yra tai, kad praradome visus komercinius rėmėjus. Priežastis šiuo metu, aišku, galima suprasti. Tačiau tai, kad netekome rėmėjų, reiškia, kad susiduriame ir su finansinėmis problemomis.“
L.Almantaitė sako, kad šiemet nutiko turbūt viskas, kas tik galėjo nutikti, tačiau matyti ir prošvaisčių: „Sugebėjom – taip pat ir su platintojų pagalba – beveik visą savo programą perkelti į internetinę erdvę. Tai reiškia, kad festivalis vyks ne tik gyvai, keturiose lokacijose Klaipėdoje, bet ir internetinėje erdvėje. Tai labai džiugina, nes tikimės, kad vienaip ar kitaip auditorija jausis komfortabiliai ir galės šiemet pasidžiaugti festivaliu.“
