Styvenas Streindžas (aktorius Benedictas Cumberbatchas) yra chirurgijos superžvaigždė. Tačiau jo gyvenimas ir karjera negrįžtamai pasikeičia, kai gydytojas patenka į avariją ir susižaloja rankas.
Visgi arogantiškasis gydytojas rankų nenuleidžia ir siekia išgyti. Nusivylęs šių dienų mokslu jis bando sėkmę senojoje medicinoje. Streindžą bei jo nenumaldomą norą pasveikti pamato burtininkė (aktorė Tilda Swinton) ir priima gydytoją mokytis. Viskas, kuo Streindžas, mokslo žmogus, anksčiau tikėjo, byra į šipulius, kai burtininkė jam parodo, kad egzistuoja alternatyvios tikrovės ir magija. Styvenas leidžiasi mokomas.
Po „Galaktikos sergėtojų“ sėkmės kitas „Marvel“ „naujas“ produktas buvo ne toks sėkmingas „Skruzdėliukas“, kuris jau vos pasirodęs buvo laikomas lengvu bandymu uždirbti pinigų iš savo vardo. Skruzdėliuko kaip personažo idėja buvo sunkiai suvirškinta žiūrovų galvose: kaip kūrėjai prijungs jį prie galingųjų Keršytojų? Tai tik žmogus, galintis sumažėti. Ir kuo dėtos tos skruzdėlės?
Paskelbus žinią, jog ateina „Daktaras Streindžas“, ši naujiena buvo sutikta žymiai atsargiau (kaip TOKĮ veikėją prijungti prie Keršytojų?), „Marvel“ gerbėjai išmoko savo pamoką. Vienas iš jų buvau ir aš. Visgi, mano akimis, ir pati studija suprato, kaip krito jų prekės ženklas po tokio nekokybės akibrokšto su „Skruzdėliuku“. Tad šį kartą, kompensuojant žalą, išvydome kokybės aukštumas.
Filmas ne tik įrodo, kad jis puikiai dera prie likusios „Marvel“ klasikos, bet ir atsako į visus skeptikų klausimus dėl magijos ir mokslo koncepcijos. Tačiau reikia paminėti, jog tam, kad filmas būtų sėkmingas, reikėjo prisiminti būdus, dėl kurių mes visi taip pamilome „Marvel“.
Šios studijos produkcija pasižymi labai stipriais pagrindiniais personažais. Pirmasis jų, žinoma, yra charizmatiškasis Roberto Downey Jr. suvaidintas Tonis Starkas filme „Geležinis žmogus“. Būtent toks yra mūsų Daktaras Streindžas, kurį įkūnija Benedictaas Cumberbatchas – nepriekaištingas Tonio Starko įpėdinis. Belieka laukti, kol jiedu susidurs ekrane.
Nors nesu didelis 3D fanas ir dažnai nekalbu, kokiu formatu verta pamatyti filmą, bet šį kartą rekomenduoju būtent pamatyti 3D formatą.
Nors nesu didelis 3D fanas ir dažnai nekalbu, kokiu formatu verta pamatyti filmą, bet šį kartą rekomenduoju būtent pamatyti 3D formatą.
Vien dėl to, kad filmas, nori nenori, bet bus ir yra lyginamas su Christopherio Nolano filmu „Pradžia“. Nuostabūs miestų vaizdai, besilankstantys dangoraižiai ir kaleidoskopo principu skylančios sienos 3D efektą padarys tik dar įspūdingesnį. Sunku patikėti, kad šiais metais dar galėtume pamatyti geriau padarytus vizualiuosius efektus negu mums parodė „Daktaras Streindžas“.
Kiek erzinantis dalykas yra filmo ekspozicija, kai scenaristai stengiasi perdėtai viską aiškinti žiūrovui, kad tik jis suprastų kiekvieną naujos informacijos niuansą. Tai darydami jie atima iš fanų vienintelį po filmo likusį malonumą – bendrauti ir ieškoti vadinamų „Easter Eggs“ bei spekuliuoti ateities „Marvel“ veiksmus.
Filmas susirinko tikrai aukšto kalibro aktorius: „Šerloką Holmsą“ Benedictą Cumberbatchą, Chiwetelį Ejioforą, Rachel McAdams, Michaelį Stuhlbargą ir skandinavą Madsą Mikkelseną. Žinoma, pagrindinį vaidmenį atlikęs Benedictas Cumberbatchas buvo filmo varomoji dalis.
„Daktaras Streindžas“ yra ne ką prastesnis negu kiti geriausi „Marvel“ darbai. Juokingas, įtraukiantis ir, svarbiausia, prijaukinantis žiūrovą būsimiems filmams. Iš pradžių buvo sunku patikėti, kad filmą režisavo siaubo filmų guru Scottas Derricksonas ir dar sunkiau buvo įsivaizduoti, kaip atrodys šis „Marvel“ eksperimentas. Tačiau S.Derricksonas puikiai atliko darbą ir išlaikė studijos iškeltus reikalavimus. Filmo vizualumas priverčia išsižioti, o naujo herojaus pasirodymas leidžia įsivaizduoti daug alternatyvių (ar būsimų) tikrovių.
