„Stebuklas“ pasakos apie Lietuvą, 1992-aisiais skendinčią ekonominėje krizėje – darbo nėra, bankai bankrutuoja, infliacija auga. Irena (aktorė Eglė Mikulionytė), vietinės kiaulių fermos vedėja, nesėkmingai bando išlaikyti ūkį ir savo darbininkus. Tačiau viskas pasikeičia, kai vieną dieną į kaimą atvažiuoja žavus amerikietis, kurį vaidina Amerikos lietuvis Vyto Ruginis.
E.Vertelytė pasakojo, jog dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, 1992 m. atrodo labai kontrastingi – ir juokingi, ir graudūs.
Režisierė ir scenarijaus autorė E.Vertelytė teigė, jog 1992-ieji buvo lūžio metai. Tuo metu ji tebuvo vaikas, tačiau jai, kaip ir visai Lietuvai, ši laiko atkarpa buvo itin svarbi. E.Vertelytė pasakojo, jog dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, 1992 m. atrodo labai kontrastingi – ir juokingi, ir graudūs. Būtent tai ir siekiama atskleisti tragikomedijoje „Stebuklas“.
Vilniaus universitete, Europos kino koledže Danijoje bei Nacionalinėje kino ir televizijos mokykloje Didžiojoje Britanijoje mokslus baigusi E.Vertelytė 2011 m. sukūrė dokumentinį filmą „UB Lama“, pasakojantį apie dvylikametį mongolų berniuką, kurio mama nusprendžia, jog šis turėtų tapti budistų vienuoliu.
Šio filmo kūrimas man yra kaip lipimas kopėčiomis, peržengiant labai daug laiptelių – susiduriu su daug naujų iššūkių, – sakė E.Vertelytė.
„Stebuklas“ yra pirmasis ilgametražis vaidybinis E.Vertelytės filmas, o jo žanras, mačiusius ramią ir antropologišką „UB Lamą“, turėtų gerokai nustebinti.
Paklausta, su kokias iššūkiais susiduria kurdama „Stebuklą“, režisierė sakė: „Iššūkių be galo daug. Visų pirma – žanras. Tragikomedija man yra įdomiausias žanras, tačiau jį kurti labai sunku. Šio filmo kūrimas man yra kaip lipimas kopėčiomis, peržengiant labai daug laiptelių – susiduriu su daug naujų iššūkių, pradedant techniniais niuansais, kurie yra visiškai kitokie, nei dokumentiniame filme, baigiant darbu su aktoriais.“
Filmo idėja vystoma jau nuo 2008 m., per šį laiką ji smarkiai pasikeitė – atkrito kai kurie personažai, mintis ir koncepcija buvo gryninama, tačiau režisierė tvirtina, kad jau pirminiame idėjos variante buvo ir kiaulės, ir Amerikos lietuvis.
Rašydama scenarijų, E.Vertelytė konkrečių aktorių galvoje neturėjo, tačiau džiaugiasi šiandien surinkta komanda – filme vaidina Eglė Mikulionytė, Andrius Bialobžeskis, garsus lenkų kino ir teatro aktorius Danielius Olbrychskis. Režisierė pasakojo, jog baiminosi, kad neras tinkamo užsieniečio – jį rasti buvo labai sunku. Anot E.Vertelytės, aktoriaus Vyto Ruginio atsiradimas buvo kaip dar vienas stebuklas.
Amerikos lietuvis, kino ir teatro aktorius Vyto Ruginis gimė Lietuvos išeivių šeimoje Didžiojoje Britanijoje, vėliau jo šeima persikraustė į Čikagą, JAV. Aktorius vaidino tokiuose pasaulinę šlovę pelniusiuose filmuose kaip „Velnio advokatas“, „Greiti ir įsiutę“, „Žmogus, pakeitęs viską“ bei serialuose „Mentalistas“ ir „NCIS: Los Angeles“.
Lietuviškai kalbantis Vyto Ruginis pasakojo, kad jo šeimai, kaip ir visiems lietuviams, buvo svarbu išsaugoti savas tradicijas, todėl jis ėjo į lietuvių mokyklą, šventė visas lietuviškas šventes.
V.Ruginis sako, jog mažo biudžeto filmai jo negąsdina ir tikina filmavęsis ne viename projekte, negalėjusiame pasigirti dideliu biudžetu.
Su filmavimo komanda aktorių suvedė socialinis tinklas „Facebook“ – vieną dieną draugas atsiuntė filmo aktorių atrankos režisierės žinutę, kurioje buvo nurodyta, jog ieškomas amerikiečių aktorius, galintis bent šiek tiek kalbėti lietuviškai. V.Ruginis pasakojo, jog tuomet pradėjo bendrauti su kūrybine komanda ir perskaitė filmo scenarijų, kuris jam labai patiko.
Tai pirmasis V.Ruginio vaidmuo lietuviškame filme. Aktorius sako, jog mažo biudžeto filmai jo negąsdina ir tikina filmavęsis ne viename projekte, negalėjusiame pasigirti dideliu biudžetu. „Aktoriui svarbu vaidmuo, o šis personažas man pasirodė labai įdomus“, – pasakojo V.Ruginis, kurio personažas, kaip ir nemaža dalis Amerikos lietuvių, po Nepriklausomybės atgavimo grįžo į Lietuvą pasižiūrėti, kaip gyveno jų tėvai.
Pasaulis yra paprastesnis, negu mes visą laiką filosofuojam. Čia galima pabūti žmogumi, – sakė aktorė Eglė Mikulionytė.
Lietuvių teatro ir kino aktorei Eglei Mikulionytei „Stebuklas“ yra antrasis filmas, kuriame ji atlieka pirmo plano vaidmenį – pirmą kartą pagrindinį vaidmenį aktorė atliko Andriaus Juzėno trumpametražiame filme „Žiedlapiai“ (1990 m.).
Ankstesni aktorės vaidmenys lietuviškame kine (filmuose „Ekskursantė“ (2013 m., rež. Audrius Juzėnas), „Duburys“ (2009 m., rež. Gytis Lukšas), „Vilko dantų karoliai“ (1997 m., rež. Algimantas Puipa ir kt.) neretai buvo sunkiasvoriai, niūrūs, gilūs. E.Mikulionytė pasakojo, jog naujas žanras ir amplua ją džiugina: „Labai smagu, kad galima pamatyti ne tik to svorio, bet ir lengvumo. Pasaulis yra paprastesnis, negu mes visą laiką filosofuojam. Čia galima pabūti žmogumi.“
E.Mikulionytė teigė, jog režisierė aikštelėje leidžia improvizuoti, tačiau likus dar pusmečiui iki filmavimo darbų, vyko nuolatiniai susitikimai, kurių metų buvo nuodugniai aptariamas ir analizuojamas filmo scenarijus.
Filmo dailininkas Ramūnas Rastauskas pasakojo, jog atkuriant 1992-uosius sunkiausia buvo rasti tinkamą miestelį, nes viskas aplink renovuojama, visur mediniai langai keičiami į plastikinius.
Filmo dailininkas Ramūnas Rastauskas pasakojo, jog atkuriant 1992-uosius sunkiausia buvo rasti tinkamą miestelį, nes viskas aplink renovuojama, visur mediniai langai keičiami į plastikinius. Todėl nors buvo rasta daug rekvizito, eksterjero atkūrimas buvo tam tikras iššūkis.
Lietuvoje filmavimo darbai vyksta ne tik Šlavėnuose, bet ir Jiezne, Stakliškių kultūros rūmuose ir kt. Bulgarijos sostinėje Sofijoje bus kuriama sovietinio buto dekoracija.
Filmo prodiuseris Lukas Trimonis teigė, jog jam pagrindinis iššūkis buvo finansavimo paieška: „Meti meškeres į dvidešimt vietų ir galbūt kažkas kažkur užkimba.“ Anot jo, buvo daug važinėta po tarptautines muges, filmas buvo pristatytas tarptautiniuose renginiuose. Po truputį atsirado partnerių, imtasi teikti paraiškas finansavimui. Toks rezultatas buvo pasiektas per dvejus su puse metų. Šiuo metu vis dar vyksta finansavimo paieškos filmo postprodukcijos darbams.
L.Trimonis tvirtino, jog svarbų vaidmenį renkant biudžetą suvaidino ir mokestinė lengvata, leidžianti investuotojams be jokios papildomos mokestinės naštos prisidėti prie filmo gamybos. Filmas „Stebuklas” taip pat gavo finansavimą ir iš Lietuvos kino centro.
