Prodiuserė Radvilė Šumilė sako, kad konceto „Muzika kaip kinas“ idėja gimė Šumilų duetui kartu su kino režisierium Audrium Stoniu galvojant, kaip išaukštinti lietuvių kino muziką. Jie sąmoningai atsisakė žinomų miuziklų melodijų – „Velnio nuotakos“ garso takelio melodija neskambės.
Tikslas – atgaivinti tai, kas jau pamiršta – tuos kūrinius, kurių dabartinė karta galbūt net nėra girdėjusi.
Šio projekto tikslas – atgaivinti tai, kas jau pamiršta – tuos kūrinius, kurių dabartinė karta galbūt net nėra girdėjusi. Beveik visi kūriniai viešai nuskambės pirmą kartą (klasikų E.Balsio, B.Kutavičiaus, G.Kuprevičiaus ir kitų).
„Kai pradėjome žiūrėti lietuviškus filmus, specialiai klausydamiesi muzikos, atradome naujus klodus. Tiesiog alpome nuo grožio“, – dūsauja R.Šumilė.
Detektyvo kvapas
Prodiuserės teigimu, kino filmų natų paieška – tikras detektyvas. Ieškodami partitūrų, projekto sumanytojai perėjo daugybę institucijų, muzikos žmonių ir jau buvo beveik atsidūrę aklavietėje. Radvilės manymu, dauguma natų buvo tiesiog sudegintos. Netgi Lietuvos kino studijos archyvuose neliko jokių kopijų. Išliko tik kompozitoriaus Eduardo Balsio ranka rašytos natos. O kitų natų R.Šumila ieškojo kompozitorių bibliotekose, rinko po mažą išlikusį fragmentą iš juodraštinių variantų ir lygino juos su garso įrašais.
Šeštadienį koncerte „Muzika kaip kinas“ skambės muzika iš kino filmų „Gražuolė“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Adomas nori būti žmogumi“, „Mano vaikystės ruduo“, „Naktibalda“, „Herkus Mantas“, „Paskutinė atostogų diena“, „Jausmai“, „Vasara baigiasi rudenį“ ir kitų.
