Galbūt dėl to, nepaisant brandaus amžiaus, ji vis dar yra aktyvi menininkė ir darbo pasiūlymų jai netrūksta. Tai – aktorė ir režisierė Diane Keaton, kuri pasižymi saviironišku humoro jausmu, demonstruoja ypatingą, lyčių skirtumų nepripažįstantį mados stilių, nepriekaištingą profesionalumo ir talento derinį.
Nepaisant brandaus amžiaus, ji vis dar yra aktyvi menininkė ir darbo pasiūlymų jai netrūksta.
Diane Keaton savo programoje šiemet pristatys kino po atviru dangumi festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, į programą įtraukęs aktorės vaidmenį Woody Alleno filme „Anė Hol“. Filmas sukurtas 1977-aisiais, bet moterys, kuriančios save, besirengiančios unisex stiliumi, gyvena ir šiandien. Būkite tikros – Diane Keaton net 47 metus laukia, kol galės jus sutikti.
Susipažinkite su šiuo ikonišku vaidmeniu ir laisvės kupina aktorės karjeros istorija.
Apie sceną svajota nuo vaikystės
Diane Hall (tokia jos tikroji pavardė) gimė 1946 metais Los Andžele. Jos motina – namų šeimininkė ir fotografė mėgėja. O tėvas buvo inžinierius ir nekilnojamojo turto agentas.
Kai Diane buvo dar maža mergaitė, matė, kaip mama dalyvavo ir laimėjo namų šeimininkių konkursą „Misis Los Andželas“. Įspūdingas reginys paskatino D.Keaton norą vaidinti. Matydama savo motiną, stovinčią prožektorių šviesoje, ji suprato, kad turi dirbti scenoje.
Diane teigė, kad jai pavyzdžiu ir įkvėpimu tapo ir neprilygstamoji aktorė Katharine Hepburn. Taigi jau vidurinėje mokykloje mergina pradėjo lankyti teatro klubą, vaidinti pirmuosiuose spektakliuose. Pirmoji šlovė atėjo pasirodžius mokyklos spektaklyje „Geismų tramvajus“.
Teigė, kad jai pavyzdžiu ir įkvėpimu tapo ir neprilygstamoji aktorė Katharine Hepburn.
Būdama devyniolikos, ji išvyko iš Kalifornijos į Niujorką dar nežinodama ko nori: dainuoti, vaidinti, ar fotografuoti. Persikėlusi į į Manhataną, ji pasikeitė pavardę į Keaton – motinos mergautinę pavardę. Taip pasielgė todėl, kad tuo metu jau buvo aktorė, vardu Diane Hall.
Diane Keaton – pradžia
Niujorke mergina iš pradžių dainavo naktiniuose klubuose, vaidino mėgėjiškose pjesėse už Brodvėjaus ribų. Tikrasis proveržis ir karjeros pradžia įvyko 1968 metais, kai ji pasirodė pirmojoje Brodvėjaus miuziklo „Plaukai“ (Hair) versijoje.
Jau vaidindama šiame miuzikle, pradėjo rodyti savo vertybes ir principus: pirmojo veiksmo pabaigoje atsisakė vaidinti nuoga, nors už tai galėjo gauti papildomą honorarą. Devynis mėnesius vaidinusi „Plaukuose“, Diane nuėjo į spektaklio „Play It Again, Sam“ atranką, kur turėjo vaidinti kartu su Woody Allenu. Ji vos neprarado šio vaidmens dėl savo ūgio, buvo 173 centimetrų taigi, visais penkiais aukštesnė už Alleną. Tačiau šią kliūtį galiausiai įveikė ir gavo vaidmenį.
Būtent jos humoro jausmas iš karto patraukė Alleną ir, pavakarieniavę po repeticijos, jie užmezgė romantišką ryšį. Nepaisant ūgio skirtumo, tarp pagrindinių spektaklio atlikėjų įsipliekė intensyvi chemija. Sėkmė lydėjo ne tik asmeniniame fronte, už šį vaidmenį Diane buvo nominuota „Tony“ apdovanojimui kaip geriausia aktorė.
Keaton debiutas kine įvyko 1970 metais romantinėje komedijoje „Meilužiai ir kiti“ (Lovers and Other Strangers).
„Krikštatėvio“ trilogija ir Al Pacino
Tačiau tikroji sėkmė atėjo 1972-aisiais, kai Diane laimėjo atranką vaidinti viename garsiausių visų laikų filmų – Franciso Fordo Coppolos „Krikštatėvyje“ (The Godfather, 1972), o jos partneriu tapo jau jaunas aktorius Al Pacino. Filme jai teko vaidinti paklusnią žmoną, kuri turėjo beveik prašyti leidimo pasikalbėti su savo vyru – tai aktorių realių santykių metafora.
Jiedviem susitikus pirmoje dalyje, abu buvo įsipareigoję ir užsimezgė tik būsimo romano kontūrai. Tačiau jausmai atgydavo vėl filmuojant likusias trilogijos dalis. Apogėjų pasiekė kuriant trečiąją. Tada įvyko audringas, kupinas abipusių priekaištų ir konfliktų šio romano epilogas.
„Kodėl, po velnių, mane pasirinkai filmui „Krikštatėvis“?!!!“ – klausė Keaton, kai Coppola po daugelio metų „Instagrame“ atsakinėjo į filmo gerbėjų klausimus. Nors siuntėjo tapatybė buvo anoniminė, režisierius suprato, kas klausia. Coppola atsakė, kad susidomėjo nenusakoma, keista Keaton asmenybe, dėl kurios ji jau dešimtmečius lieka žvaigžde. „Nors turėjai vaidinti paklusnią/maištingą žmoną, tavyje buvo kažkas paslaptinga, – rašė jis. – Tu gilesnė, juokingesnė ir labai įdomi“.
Woody Alleno mūza
Septintajame dešimtmetyje Diane Keaton daug vaidino Woody Alleno, kuris tuo metu vadino ją savo mūza, filmuose. Tai laikas, kai Diane jau kentėjo nuo labai ją slegiančios negandos – bulimijos. Ji kruopščiai slėpė tai nuo visų, net nuo Woody. Kova tęsėsi ketverius metus ir tik stiprios valios pastangomis ji nugalėjo ligą.
Kova tęsėsi ketverius metus ir tik stiprios valios pastangomis ji nugalėjo ligą.
„Anė Hol“ (Annie Hall, 1977) jie nufilmavo vėliau, praėjus keleriems metams po jų išsiskyrimo ir šis filmas vadinamas idealizuota Alleno ir Keaton santykių autobiografija, nes jos slapyvardis yra „Annie“, o originali pavardė – „Hall“. Beje, režisierius neslėpė, kad rašydamas scenarijų modeliavo ir ruošė vaidmenį specialiai Diane, o ji Anę įvardijo kaip draugiškesnę savo pačios versiją.
Filme papasakota istorija paprasta ir jei norėtume ją apibūdinti kuo trumpiau, užtenka trijų žodžių – audringų santykių istorija. Jis – Alvy Singeris (Woody Allenas), komikas ir Niujorko intelektualas, paniškai bijantis mirties, ji – Anė Hol (Diane Keaton), mergina iš gerų namų, pradedanti dainininkė, nerandanti savo vietos gyvenime. Jie išsiskiria, vėl susitaiko ir vėl išsiskiria. Režisierius paprastą istoriją pavertė protinga ir linksma komedija, kurioje šaiposi ne tik iš savęs, bet ir iš daugelio kasdienybėje pažįstamų reiškinių.
Anės Hol ir Diane Keaton triumfas
„Anė Hol“ – vienas geriausių Keaton karjeros vaidmenų. Žiūrėdami į ją nė akimirkos neabejojame, kad ji yra pasiklydusi ir tikros meilės bijanti moteris. Tokios puikios vaidybos priežastis, kad Keaton visai nereikėjo „vaidinti“. Diane daug metų susitikinėjo su Allenu ir pažinojo jį kaip nedaugelis kitų.
Režisierius tikino: Diane Keaton asmenybėje slypi Anės Hol žavesys, jos būdas kalbėti, rengtis, pasirinkti maistą. „Ji, kaip visi labai protingi žmonės, yra be galo kukli ir savarankiška“, – kalbėjo Woody Allenas. Todėl leido vaidinti pačiai ir atkūrė jos asmenybę, skonį, stilių.
Tuo metu tai buvo kažkas naujo: šiuolaikiška moteris, kurianti naują tapatybę, nepasitikinti savimi, bet protinga ir sąmoninga, šiek tiek neurotiška ir nerangi, bet be galo juokinga, laisva ir originali.
Allenas suteikė jai kūrybinę laisvę, nors kiti protestavo. Nepaisant skandalingų kostiumų dailininkės protestų, filme Diane rengėsi drabužiais iš savo asmeninės spintos, kurią sudarė vintažiniai vyriški daiktai, pradedant kaklaraiščiais, skrybėlėmis, liemenėmis ir plačiomis kelnėmis.
Diane Keaton tapo Niujorko intelektualių-feminisčių mados etalonu.
Tai sukėlė netikėtą poveikį. Pasirodžius filmui, visur buvo galima išvysti moteris su vyriškais kostiumais ar aksesuarais. Diane Keaton tapo Niujorko intelektualių-feminisčių mados etalonu.
1977 metais už vaidmenį filme „Anė Hol“ Diane Keaton pelnė „Oskarą“, o kitais metais laimėjo BAFTA ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimus. Pats filmas taip pat pelnė „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią filmą. Po daugelio metų, 2006 metais, žurnalas „Premiere“ šį vaidmenį įvardijo kaip vieną iš 100 geriausių visų laikų vaidmenų.
Mūza – dešimtmečiui, draugė – visam gyvenimui
Aktorė liko ištikima Alleno draugė. Ir po „Anės Hol“ triumfo ji vaidino kituose Woody Alleno filmuose: „Interjerai“ (Interiors, 1978), „Manhetenas“ (Manhattan,1979), „Radijo dienos“ (Radio Days, 1987). Net kilus skandalui dėl buvusios žmonos M.Farrow kaltinimų, kad Allenas mezgė nederamą ryšį su tuo metu nepilnamete jų bendra įdukra, Diane buvo bene vienintelis žmogus, stovintis šalia jo. Per interviu Keaton atsisakė spėlioti, tiesiog pasakė: „Aš pasitikiu savo draugu“.
1993 metais Woody Allenas vėl kreipėsi į Keaton, kai jam prireikė pagalbos. Dėl prasidėjusio skandalo kilo problemos filmuojant „Manheteno žmogžudystės paslaptį“ (Manhattan Murder Mystery). Allenui skubiai reikėjo aktorės pagrindiniam vaidmeniui ir Diane atskubėjo į pagalbą. Allenas teigė, kad jos buvimas buvo terapija. Anjelica Huston, kuri taip pat vaidino filme „Manheteno žmogžudystės paslaptis“, teigė, kad filmavimo aikštelėje vyravo nepaprastai laisva atmosfera, be nerimo ir skausmo.
Meilė visada išblėsta ir virsta kažkuo kitu.
„Meilė visada išblėsta ir virsta kažkuo kitu, – apie jų santykius su Allenu sakė aktorė. – Dabar esame draugai, jis mane labai gerai pažįsta. Jis man parodė daug svarbių gyvenimo dalykų: muziejus, pasivaikščiojimus po Niujorką, filmų žiūrėjimą. Jis padėjo man susirasti psichoanalitiką. Tai – dovanos gyvenimui.“
Naujos kūrybinės ir meilės paieškos
Kartą filmavimo aikštelėje Diane Keaton susitiko su savo paauglystės garbinimo objektu – didžiuoju Holivudo mergišiumi Warrenu Beatty. Be abejo, jis neatsispyrė patyrusios viliokės kerams ir jų meilės nuotykius smalsiai stebėjo visas Holivudas.
W.Beatty tuo metu rengėsi statyti revoliucinę dramą „Raudonieji“ (Reds, 1981) apie amerikiečių žurnalistą ir jo žmoną, jie atvyksta į Rusija nušviesti Spalio revoliucijos Petrograde. Daugelis kritikų mano, kad šis vaidmuo yra geriausias Diane Keaton filmografijoje.
Tai filmas iš kurio ji norėjo pasitraukti: ar dėl streso, kuri išgyveno filmuodamasi su partneriu ir jų sudėtingų santykių, ar dėl dvejus metus užtrukusių filmavimo darbų su daugybe finansinių ir planavimo problemų. Ji atlaikė, buvo nominuota už šį vaidmenį „Oskarui“, tačiau vargu, ar džiaugėsi sėkme, nes įtempti santykiai su Beatty ėjo į pabaigą.
O kartą Keaton dėmesį patraukė įdomus intelektualas kaimynas. Tačiau šis susižavėjimas buvo trumpas. Diane greitai pavargo nuo jo begalinių kalbų apie naujas technologijas. Tai buvo Steve Jobsas.
Įveikti amžiaus barjerą
Diane Keaton yra viena iš tų retų aktorių, kurios gali meistriškai imtis įvairaus žanro vaidmenų, ir visai nesvarbu, ar tai drama, romantinė melodrama, ar komedija. Ji visur jaučiasi laisvai ir tai traukia kritikų bei žiūrovų dėmesį. Aktorė visai neskausmingai įveikė amžiaus barjerą, pradėjusi vaidinti brandžias moteris, žmonas ir motinas dažniausiai populiariose romantiškose komedijose.
Tarp jų populiariausia tapo komedija „Mylėti(s) smagu“ (Something’s Gotta Give, 2003) pasakojančią dviejų brandaus amžiaus žmonių meilės istoriją. Juos vaidinti turėjo Diane Keaton (tuo metu 56-erių) ir Jackas Nicholsonas (tuo metu 65-erių). Studija vadino tai „drąsiu pasirinkimu“, baiminosi, kad jie per seni ir nesudomins žiūrovų. Keaton palaikė filmo kūrimą, teigdama, kad jų amžiaus žmonės yra gilios sielos ir išmintingi, nes gyvenime jau daug išgyvenę.
Mintis, kad jų meilės istorija neatneš pelno, jai buvo juokinga. Filmas sulaukė didžiulės sėkmės, o ji sugebėjo nugalėti dar vieną baimę. Dabar, būdama jau brandaus amžiaus, pagaliau prieš kameras numetė tai, ko taip stipriai laikėsi, – chalatą. Viename interviu ji teigė, kad su amžiumi keičiasi žmogaus požiūris į savo kūną: jis tampa mažiau vertinga preke. Žiūrovai ir jos partneris įsitikino, kad ji atrodė puikiai. D.Keaton už šį vaidmenį vėl buvo nominuota „Oskarui“ ir laimėjo „Auksinį gaublį“.
„Senmergės“ ir vienišos mamos aktyvus gyvenimas
Diane Keaton vadina save tikra „senmerge“, teigdama, kad santuokai netiko dėl savo nesuvaldomo nepriklausomybės troškimo. Dabar jos prioritetas – motinystė. Būdama penkiasdešimties ji vieną po kito įsivaikino du vaikus. Paklausta, kodėl taip ilgai laukė, atsako: „Neturėjau stipraus motinystės instinkto, esu labiau ambicinga ir karjeros siekianti moteris. Vis dėlto, po tėvo mirties kažkas pasikeitė. Aš nebenorėjau galvoti tik apie save.“
Vadina save tikra „senmerge“, teigdama, kad santuokai netiko dėl savo nesuvaldomo nepriklausomybės troškimo.
Vis dar aktyviai besifilmuojanti Keaton taip pat reklamuoja „L’Oreal“ kosmetiką ir drąsiai klipe taria „nes aš to verta“, o „nes mes to verti“. Ji pareiškė, kad pati savo grožio nepagerino skalpeliu. 2008 metais netekusi motinos, suprato, kad atėjo laikas rašyti savo atsiminimus. Dorothy Hall troško pripažinimo ir kruopščiai dokumentavo šeimos gyvenimą, kol jos protą užtemdė Alzheimerio liga.
Diane memuarai, pavadinti „Tada vėl“, – nuoširdi knyga, daugiausia paremta išsamiais motinos dienoraščio įrašais, kurių ji niekada anksčiau nenorėjo skaityti. Dienoraščio ištraukos ir nuotraukos persipina su pačios aktorės prisiminimais. Motina buvo tiesiog apsėsta koliažų kūrimo, o Diane knyga yra būtent emocinis koliažas apie meilę, mirtį, viltį ir išsipildymo poreikį.
Sutikite Diane Keaton filme „Anė Hol“ festivalyje „Kinas po žvaigždėmis“ liepos 31 d. Valdovų rūmų kieme. Daugiau informacijos www.kinaspozvaigzdemis.lt
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Latga. Festivalio partneriai: LRT Epika, žurnalas ŽMONĖS, portalas 15 min.lt, Valdovų rūmai.
