„Disney“: kaip animacinis personažas virto pasauline kino ir pramogų imperija

Viskas prasidėjo dar 1923-iaisias, kai Waltas, turėdamas vos 40 dolerių kišenėje, iš gimtojo Kanzaso atvyko pas savo brolį Roy‘ų į Los Andželą. Čia jie už 10 dolerių per mėnesį išsinuomojo mažą ofisą Los Andžele ir įkūrė „Disney“ studiją. Pirmasis jų projektas – begarsį animuotą serialą „Alisos komedijos“. Waltas nesibaimino darbo, tad visas 57 serijas jis ne tik režisavo ir prodiusavo, bet ir piešė didžiąją dalį animacijos.

Kadras iš filmo „Alisos komedijos“

Iš pradžių šiam serialui sekėsi visai neblogai, tad komanda augo ir netrukus teko keltis į didesnes patalpas. Vis dėlto praėjus porai metų, serialo populiarumas išblėso, o suburtas kolektyvas pradėjo skirstytis.

Peliukas Mikis ir kelionė į didįjį ekraną

Vis dėlto, gana netikėtai populiarėti pradėjo kitas personažas, sukurtas Walto kolegos – triušis Osvaldas. Tad dar kartą susibūrusi komanda ėmėsi naujo projekto. Dėl šio personažo Waltas įsipainiojo į ilgą teisinį ginčą su leidybos kompanija (beje, „Disney“ bylą laimėjo ir teises atgavo tik 2006 m.), o „Disney“ pakibo ant bankroto ribos. Siekdamas kompensuoti nuostolius, Waltas vienos kelionės traukiniu metu sugalvojo naują idėją personažui – Peliuką Mortimerį. Tiesa, jo žmonai Lillian šis vardas atrodė pernelyg griozdiškas, tad galiausiai jis buvo pervadintas į Mikį.

Kadras iš filmo „Peliukas Mikis“

Tiesa, reiktų paminėti, kad Mikis kaip nebyliojo kino personažas dėmesio pritraukė nedaug. Tikrąją žiūrovų meilę jis pelnė, kai pradėjo kalbėti – beje, paties Walto balsu. Tai buvo tikrosios „Disney“ šlovės pradžia. Nuo tada viskas ėjosi kaip per sviestą: 1932 m. Waltui įteiktas specialus „Oskaro“ apdovanojimas už šį personažą, o 1935 m. prie jo prisijungė ir kiti gerai pažįstami herojai: Antulis Donaldas, Gufis ir Plutas.

Tačiau tikroji Walto svajonė buvo pilnametražis kinas. Čia sėkmė lydėjo nuo pačių pradžių – 1937 m. pasirodęs pirmasis kino filmas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ pelnė tiek kritikų, tiek žiūrovų pagyras visame pasaulyje. Neilgai trukus kino teatrus pasiekė ir kiti dabar jau animacijos klasika tapę filmai: „Pinokis“, „Dambis“, „Bembis“ ir t.t. Tuo metu tai buvo labai novatoriška animacija tiek meniniu, tiek techniniu požiūriu. Be to, ją mėgo ir suaugusieji, mat kiekviename filme buvo galima išgirsti žymių klasikinės muzikos kūrinių.

Karas ir Disneylandas

Vis dėlto studijos plėtrą gerokai pristabdė Antrasis pasaulinis karas. Dauguma animatorių buvo pašaukti į armiją, o pirmaisiais karo metais beveik visa produkcija buvo skirta karo propagandai – filmams, nukreiptiems prieš nacių režimą. Kaip ir daugeliui verslų, „Disney“ taip pat prireikė laiko atsigauti, o biudžeto skyles kamšyti kuo įmanoma.

Tačiau 1950 m. pasirodžiusi „Coliukė“ įrodė, kad animacija vis dar turi paklausą. Šiame etape pasirodė ir garsieji „Pyteris Penas“ bei „Alisa stebuklų šalyje“. Neilgai trukus kino teatrus pasiekė pirmasis „Disney“ vaidybinis filmas „Lobių sala“.

Kadras iš filmo „Lobių sala“

Į vis naujas teritorijas besiveržianti „Disney“ netruko atkeliauti ir į televizijos ekranus. 1954-aisiais „ABC“ kanalas pradėjo transliuoti „Disneyland“ – ilgiausiai rodyta programa, geriausiu eterio laiku. Tada beliko vienintelė neužkariauta erdvė – fizinis pasaulis.

Disneylando atidarymas / „Wikipedia“ nuotr.

1955-aisiais Kalifornijoje duris atvėrė pirmasis Disneylandas. Tiesa, jo atidarymas nepraėjo be nesklandumų – daugybė kvietimų buvo padirbti ir vidun pateko tūkstančiai nelauktų svečių. Greit baigėsi maisto ir gėrimų atsargos, batai strigo nespėjusiame išdžiūti cemente, o vienas iš garlaivių vos nenuskendo dėl keleivių pertekliaus. Tačiau nesklandumai buvo trumpalaikiai, o norinčiųjų praleisti šiame parke atostogas buvo ištisos minios.

Walto Disneyaus palikimas

Daugeliui turbūt būtų užtekę ir mažos dalies šios asmenybės pasiekimų, tačiau Waltas turėjo begalę kitų idėjų. Vis dėlto, 1966-ųjų pabaigoje jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys, nuo kurio „Disney“ įkūrėjas mirė netrukus po 65-ojo gimtadienio.

Tačiau net ir praėjus penkiasdešimtmečiui po įkūrėjo mirties, jo imperija ne tik gyvuoja, tačiau tiesiog klesti. Dabar tai yra antras didžiausias žiniasklaidos konglomeratas pasaulyje, vystantis veiklą pačiose įvairiausiose srityse. „Disney“ priklauso kurortai, teminiai pramogų ir vandens parkai, keliasdešimt viešbučių, keliolika įrašų studijų ir televizijų.

„Disney“ priklauso tiek „Vice“, tiek „Lucasfilms“, „Marvel Studios“, Touchstone Pictures“, „ABC“, „Pixar“ ir daugybė kitų garsių prekės ženklų. Šios kompanijos rinkos vertė vertinama 164 milijardais dolerių. Ko gero, ambicingasis Waltas Disneyus šiais pasiekimais tikrai didžiuotųsi.