Provokuojantys, intelektualūs, eksperimentiniai, vizualiai turtingi, įrašyti į kino istoriją – tokie šiemet 9 salės filmai. Tai keturios ypatingos premjeros, šiemetinio „Kino pavasario“ Europos debiutų konkurso specialaus žiuri paminėjimo laureatas, penki teminės programos „Veikti ar/ir būti?“ filmai ir trys specialūs trumpametražių filmų seansai.
„Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė sako, kad nors „Kino pavasaris“ žinomas kaip populiariausias kino festivalis Lietuvoje, tačiau jo programa yra labai plati, žiūrovui pristatanti įvairialypę šiuolaikinio kino panoramą bei reikšmingus kino istorijoje įvykius.
„Jau ne pirmus metus pristatoma 9 salė veikia ne tik kaip raktažodis šiuolaikiniu menu ir eksperimentiniu kinu besidomintiems žiūrovams susigaudant plačioje filmų programoje, bet ir erdviškai išsiskirianti festivalio vieta, kurioje kviečiame į kitokias nei tradicinis naratyvinis kinas, patirtis. Tikime, kad 9 salėje plečiasi kino meno galimybių suvokimas“, – neabejoja A. Račaitytė.
Didžiausias sinefilų malonumas
Kiekvienas sinefilas su didžiausiu malonumu mėgausis vienu iš geriausių dialogų kino istorijoje dokumentiniame filme „Hopper / Welles“ (Hopper/Welles), kuris buvo pristatytas Venecijos kino festivalyje. Orsonas Wellesas, vienas garsiausių visų laikų kino vizionierių, 5-ajame dešimtmetyje sukūręs kino klasika tapusį „Pilietį Keiną“, 1970-aisiais susitinka su Dennisu Hopperiu, Naujojo Amerikos kino pradininku, aktoriumi ir režisieriumi, netrukus po jo legenda tapusio filmo „Nerūpestingas keliautojas“ (Easy Rider) sėkmės.
Kūrėjai leidžiasi į intelektualią diskusiją apie kiną, meną, politiką bei gyvenimą, o jų mintys skamba neįtikėtinai aktualiai. „Norėčiau progos kaip galėdamas pakeisti pasaulį“, – pokalbiui vystantis į pabaigą sako D.Hooperis. – Filmais ar kitaip.“ O.Wellesas jam atkerta: „Kaip gali taip sakyti? Koks pataikaujantis, bereikšmis pareiškimas. Žavus ir mielas, bet visiškai beprasmis.“
Kitame 9-osios salės filme kamera krypsta į Mėnulį. Tadhgo O'Sullivano filmas „Mėnulin“ (To the Moon) – tai kinematografinė pasaka apie mėnulį, apjungianti literatūrines ištraukas, įsimintiną garso takelį ir originalią bei archyvinę medžiagą, surinktą iš penkių žemynų sinematekų. Nors O’Sullivano dokumentikoje rodomi ir nauji, 16 mm juosta nufilmuoti mėnesienos vaizdai iš viso pasaulio, tačiau jie taip organiškai įmontuojami į archyvinių kadrų tėkmę, kad žiūrovui gali būti sunku pastebėti sandūras. Taip pat režisierius išlaiko nekintamą 4:3 kadro formatą, todėl tėkmė tarp juostų nenutrūksta.
Intelektualus radikalumas ir provokacijos
Daugiau nei metus kino teatrų atidarymo laukė vienas radikaliausių pastarojų metų filmų ir stipriausių potyrių kino salėje – ispanų kino meistro, apdovanoto specialiuoju žiuri prizu Kanų kino festivalyje, A.Serra „Liberté“ – į jokius rėmus netelpanti kostiuminė drama, kuri žiūrovui sukelia tokią apsvaigimo būseną, kurią dažnas jaučia anksti ryte išeidamas iš naktinio klubo. Dažnai filmas apibūdinamas lyg vakaras, prasidėjęs libertinizmo sklaidos strategavimu, o vėliau pavirtęs desadiška naktimi, kupina panseksualaus rungtyniavimo.
Ilgai laukęs savo valandos į jutiminę kelionę taip pat kviečia ir ispanų menininko Carloso Caso filmas „Dramblių kapinės“ (Cemetery), fiksuojantis paskutinę dramblio ir jo mahuto kelionę į paslaptingiausią vietą žemėje – dramblių kapines. Žiūrovas apsupamas tankios augmenijos, užtvindytos gyvūnų – beždžionių, paukščių, amfibijų, svirplių, žiogų, cikadų – garsų, kurie skamba visur nenutrūkstamai ir pasakiškai apgaubia savotišku apeigų apklotu.
Į 9-osios salės programą įtrauktas ir specialiu žiuri paminėjimu „Kino pavasario“ Europos debiutų konkurse įvertintas eksperimentinis filmas „Puota“ (Feast) – vieno originaliausių Europos režisierių, Nyderlandų videomenininko Timo Leyendekkerio provokuojantis ilgo metro debiutas, nustebinantis išradinga ir drąsia kino kalba.
Specialūs trumpametražių seansai
Trumpametražių filmų mėgėjams 9 salėje kruopščiai atrinktos trys specialios programos: „Specialus seansas: Veikti ar / ir būti“, „Specialus seansas: Susitikimai“, „Specialus seansas: Užkalbėti sapnai + Drugiai“. Pastarajame seanse du dokumentiniai filmai užmezga netikėtą dialogą: „Užkalbėti sapnai” nukels į Vakarų Afrikos kaimą, o „Drugiai“ – į Prancūziją, Dromo regioną.
Pasak festivalio meno vadovės M.Valiūnaitės, trys trumpametražių filmų programos leis susipažinti su įvairiausiomis kino kūrimo praktikomis – nuo skirtingų darbų su archyvine medžiaga iki asmeniškų dienoraštinių pasakojimų.
„Specialiuose seansuose sugrįžta keletas jau anksčiau „Kino pavasaryje“ rodytų kino kūrėjų. Tai filmo „Namas medyje“ režisierius Truong Minh Quy su atviru trumpu pasakojimu „Vyrai, kurie laukia“. Menininkų dueto Sashos Litvintsevos ir Benny Wagnerio filmą „Demonstracija“ rodėme pernai, o šįkart jie pristato savo individualius trumpametražius filmus, kurie parodo šių menininkų stiprybę tyrinėjant šiuolaikines aktualias temas, pasitelkiant tyrimo metodus ir laisvę eksperimentuojant”, – pasakoja M.Valiūnaitė.
Vienintelė galimybė pamatyti kino istorijos perlus
9 salės repertuare – net penki teminės programos „Veikti ar/ir būti?“ filmai, išsiskiriantys savo forma ir skirtingai papildantys bei reflektuojantys temos klausimą. „Kino pavasario“ metu kino teatruose bus pirmą kartą parodyta restauruota Chantalės Akerman dramos „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“ (Jeanne Dielman, 23, Quai Du Commerce, 1080 Bruxelles, 1975) kopija, kurioje rodoma to meto moters kasdienybės tikrovė ir keliamas emancipacijos klausimas. JAV žurnalas „The New York Times“ dramą buvo buvo pavadinęs „pirmuoju moters režisierės šedevru pasaulinio kino istorijoje“.
1977 m. Berlyno „Auksinį lokį“ laimėjęs paskutinis Larisos Šepitko filmas „Pakilimas“ („The Ascent“) – nepaprasto jėgos filmas, vadinamas vienu geriausių vėlyvojo sovietmečio kino kūrinių. Vasilio Bykavo partizaniškos apysakos „Sotnikovas“ motyvais sukurto filmo veikėjai sprendžia žmogiškąją dramą karo fone, klausimą „Veikti ar / ir būti" išnarstydami iki egzistencinių gelmių.
Daugelis kino gerbėjų turbūt iki šiol prisimena vieno nuoširdžiausių Afrikos kino balsų Medo Hondo restauruotų filmų premjerą Bolonijoje – režisierius negalėjo sulaikyti ašarų pagaliau vėl matydamas savo filmus didžiajame ekrane. Lietuvoje „Kino pavasario“ žiūrovai turės pirmą ir vienintelę galimybę pamatyti jo debiutinį filmą „O, saule“ („Oh, Sun“, 1967), drąsiai kalbantį apie imigracijos ir rasizmo problemas Prancūzijoje.
Apie revoliucinius procesus Kuboje novatoriškai sujungta vaidybinio ir dokumentinio kino forma reflektuoja režisierius Tomásas Gutiérrezas Alea. Niekada Lietuvoje nerodytas T.G.Alea filmas „Neguodžiantys atsiminimai“ (Memories of Underdevelopment, 1968) – viena iš svarbiausių Lotynų Amerikos kino istorijos juostų, kurioje panaudojami istoriniai archyvai bei Edmundo Desnoes knygos interpretacija.
Teminėje programoje žiūrovai išvys ir režisieriaus Dereko Jarmano intymų dienoraštį „Mėlyna“ (Blue, 1993), kurį kino kūrėjas nufilmavo likus keliems mėnesiams iki mirties, beveik aklas. Filmą sudaro vientisas, nepertraukiamas 79 minučių Yveso Kleino patentuotos tarptautinės Kleino mėlynos fonas su tankiai nuaustu balsų, efektų ir muzikos garso takeliu, kur labai asmeninę režisieriaus patirtį pasakoja jis pats ir tokie aktoriai kaip Tilda Swinton, Nigelas Terry'is, Johnas Quentinas.
Iki gegužės 6 dienos 9 salė veiks Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. Visą balandžio 30–gegužės 6 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių kino teatruose „Forum Cinemas“, „Pasaka“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Atlantis Cinemas“, „Apollo“ vyksiančio „Kino pavasario“ programą rasite ČIA.
