Programoje – dvylika naujų filmų, taip pat gyvos prancūzų kino legendos Alaino Resnais filmų retrospektyva. Joje – prieš pusę šimtmečio sukurta debiutinė pilnametražė juosta „Hirosima, mano meile“, taip pat naujausias režisieriaus filmas „Piktžolės“, vienas novatoriškiausių kino istorijos pavyzdžių „Praėjusiais metais Marienbade“, populiariausias prancūziškas melodijas dainuojantis filmas „Sena daina“ ir ne tik.
Žiūrėdami 2009 m. net septynis „Cezario“ apdovanojimus pelniusią juostą „Serafina“ nubrauksime užmaršties dulkes nuo savamokslės dailininkės ryškiaspalvių paveikslų (rež. Martin Provost), prisiminsime 1994 m. Ruandą sudraskiusį genocidą („Diena, kai Dievas išvyko“, rež. Philip Van Leeuw), su Aną suvaidinusia Isabelle Huppert iškeliausime į svajonių vilą „Amaliją“ (rež. Benoît Jacquot), susėdę ant parko suoliukų skaitysime kasdienybės poeziją („Parko suoliukai“, rež. Bruno Podalydès), neatpažįstamai tuščiame Paryžiuje su Selina ieškosime Dievo („Hadevičė“, rež. Bruno Dumont), su Eliju lauksime vakarietiškų stebuklų („Rojus vakaruose“, rež. Costa-Gavras), mosime paukščiu išskridusiam senukui Marseliui („Paryžiaus stogai“, rež. Hiner Saleem)... Nukeliausime net iki Maroko, bet su nostalgija dairysimės atgal, ieškodami akmenėliais pažymėto kelio namo („Prancūzė“, rež. Souad El Bouhati).
Šiais metais festivalis sulauks garbingo svečio – režisieriaus Bruno Dumont‘o. Režisieriaus filmai „Žmogiškumas“ (1999 m. Kanų kino festivalyje pelnęs „Auksinę palmės šakelę) ir „Flandrija“ (2006 m. Kanų kino festivalyje apdovanotas Didžiuoju prizu) jau rodyti Lietuvoje.
Mažuose senučiuose Paryžiaus kino teatruose ekranus vis dar dengia raudonos aksominės užuolaidos. Prieš seansą jos atitraukiamos: iš lėto, su praeitį menančiu girgždesiu. Kviečiame praskleisti „Žiemos ekranų“ užuolaidas.
Daugiau informacijos: www.centrefrancais.lt
