Didžiojoje Britanijoje kino meno studijas praėjusiais metais baigęs J.Vabuolas pasiūlymą kurti pilnametražį dokumentinį filmą sulaukė iš buvusio kurso draugo režisieriaus Liamo Barkerio, kuris yra didelis kompozitoriaus, akustinės gitaros propaguotojo, dainininko R.Basho talento gerbėjas. J.Vabuolas pats yra grojęs keliose metalo grupėse bosine gitara, todėl muzika jam – artima sritis.
 |
| Filmo kūrėjų nuotr./Robbie Basho |
Filmas „Voice of the Eagle: The Enigma of Robbie Basho“ („Erelio balsas: Robbie Basho mįslė“) iš asmeninių lėšų jau beveik nufilmuotas, tačiau dar trūksta mažiausiai 18 tūkst. svarų sterlingų jo baigimui: papildomų scenų filmavimui, koloristo ir garso dizainerio paslaugoms, priėjimui prie archyvinės medžiagos, licencijoms ir kino festivalių startiniams mokesčiams. Trumpą filmo ištrauką galite pažiūrėti ČIA.
Jaunieji kino kūrėjai tikisi, kad trūkstamas lėšas pavyks surinkti per projektą Kickstarter.com. Šios svetainės lankytojai patikusius kūrinius gali paremti pinigais, už tai gaudami dovaną, pavyzdžiui, filmo titruose būna įrašyta aukotojo pavardė.
Kiekvieno projekto teikėjai pasirenka sumą, kurią tikisi surinkti per tam tikrą laiką, jei surenka – pinigai pervedami, jei nesurenka – nepervedami. „Viskas arba nieko“, – trumpai Kickstarter.com esmę nusakė J.Vabuolas. Jis tikisi, kad ir lietuviai iki birželio 1-os dienos padės surinkti užsibrėžtą 18 tūkst. svarų sumą. Šiuo metu paaukota 2,5 tūkst. svarų.
Muzikanto gyvenime – daug mistikos
– Kokį filmą, apie ką ir kur kūrei? – paklausėme šiuo metu Anglijoje gyvenančio J.Vabuolo.
– JAV kūrėme pilnametražį dokumentinį filmą apie amerikiečių kompozitorių, gitaristą ir dainininką Robbie Basho. Jis neabejotinai buvo vienas talentingiausių ir labiausiai neįvertintų atlikėjų visoje muzikos istorijoje.
Mes sekėme jo pėdomis, lankydamiesi vietose, kuriose muzikantas gyveno, kūrė, koncertavo, ėmėme interviu iš jo jaunystės draugų, daugiausiai muzikantų. Pervažiavome visą Šiaurės Ameriką nuo Rytų iki Vakarų pakrantės, lankėmės Uoliniuose kalnuose, kurie taip dažnai minimi R.Basho kūryboje. Taip pat filmavome Didžiojoje Britanijoje, kurioje pavyko rasti dar keletą jį pažinojusių žmonių.
Jo vardas mažai kam žinomas net ir JAV. Galbūt todėl, kad menininkas buvo labai mistiška ir keista asmenybė, nesiekė šlovės ir gyveno šiek tiek atsiskyrėliškai. Tikriausiai tam didelės įtakos turėjo tai, kad jis buvo pamestinukas, užaugo be artimųjų meilės. Nėra jokių išlikusių duomenų apie jo šeimą.
Įdomus faktas: Robbie Basho buvo diagnozuota sinestezija – tokia neurologinė būsena, kai susipina ir atsiranda papildomi pojūčiai. Menininkas girdimus garsus matė spalvomis.
Mes sekėme jo pėdomis, lankydamiesi vietose, kuriose muzikantas gyveno, kūrė, koncertavo, ėmėme interviu iš jo jaunystės draugų, daugiausiai muzikantų.
– Tave sudomino Robbie Basho gyvenimo mistiškumas?
– Muzikantas labai domėjosi Rytų menais ir kultūra, ir tai stipriai jaučiama jo kūryboje. Jis netgi savo pavardę pasikeitė japonų poeto Matsuo Basho garbei (tikrasis muzikanto vardas – Danielis R. Robinsonas, – red. past.).
1962-aisiais baigęs Merilendo Universitetą R.Basho persikėlė iš gimtosios Baltimorės į San Francisko pašonėje esantį Berkelį (Kalifornija). Ten jis ėmėsi studijuoti Šiaurės Indijos muziką pas legendinį mokytoją ir dvasinį lyderį Ali Akbar Khan'ą.
Netrukus menininkas įsiliejo į sufistų judėjimą. Sufizmas – asketinė mistinė islamo srovė, derinanti idealistinę metafiziką su asketizmo praktika. Taip R.Basho dar labiau atsiskyrė nuo pasaulietiškojo gyvenimo, atsiduodamas kūrybai ir meditacijai.
Robbie Basho mirtis 1986-aisiais buvo ne ką mažiau mistiška ir keista nei visas jo gyvenimas. Jis mirė chiropraktikos kabinete, kai gydytojas, atlikdamas kaklo masažo procedūrą, pažeidė arterijas, taip sukeldamas mirtiną kraujo išsiliejimą į smegenis. Dauguma šaltinių teigia, kad muzikanto kūnas buvo kremuotas ir jo pelenai išbarstyti į vandenyną.
Su režisieriumi buvo kurso draugai
– Kaip susipažinai su filmo režisieriumi Liamu Barkeriu?
– Susipažinau universitete Didžiojoje Britanijoje, kurioje abu studijavome kino meną. Jo diplominis darbas buvo trumpas filmas apie Robbie Basho. Jau tada Liamas minėjo, kad tai yra tarsi prologas pilno metro filmui, kurį ruošiasi vieną dieną nufilmuoti. Liamas yra didžiulis Basho gerbėjas, domisi sufizmo filosofija.
Praėjus pusmečiui po studijų baigimo, jis man paskambino ir pasakė: „Po mėnesio (2012 m. spalį, – red. past.) skrendu į Ameriką statyti filmo, viskas jau beveik suplanuota, šiuo metu pardavinėju viską, ką turiu, kad sukaupčiau pinigų kelionei. Ar padirbėtum mano kinematografininku?“. Aš buvau nustebęs tokiu staigiu pasiūlymu, tačiau beveik nedvejojęs atsakiau „taip“.
– Kodėl tau pasiūlė padirbėti būtent kinematografininku?
– Kaip jau minėjau, baigiau kino meno studijas Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu čia tebegyvenu, bandau „įlįsti“ į kino pramonę, kad ir kaip tai būtų sunku. Taip pat nemažai fotografuoju. Esu pastatęs keletą trumpų filmų studijų metais, filmavęs nemažai muzikinių klipų, reklaminių klipų ir kt.
Nors universitete mūsų studijų programa buvo gana plati, aš iš karto pajutau, kad mano stiprybė – darbas su kamera. Vos pradėjęs studijuoti, tarp grupiokų tapau žinomas kaip geriausias kurso operatorius, visi eidavo pas mane prašyti patarimų ar pagalbos su kameros nustatymais. Galbūt todėl Liamas iš karto kreipėsi į mane, kai jam prireikė kinematografininko.
 |
| Filmo kūrėjų nuotr./Režisierius Liamas Barkeris |
Neslėpsiu, kad daug vilčių dedu į šį filmą ir, manau, jo sėkmė nulems kaip greitai ir tvirtai įžengsiu į kino pasaulį.
JAV nukeliavo 4 tūkst. mylių
– Kiek laiko truko jūsų klajonės po JAV?
– Keliavome ir dirbome lygiai mėnesį – nuo 2012 metų spalio iki lapkričio vidurio. Buvome tik dviese, todėl reikėjo daugiau laiko viską darant patiems, be didelės kūrybinės grupės.
Trisdešimt dienų tokiomis sąlygomis nufilmuoti pilnametražį dokumentinį filmą nėra labai ilgas laiko tarpas, todėl dirbome kiekvieną dieną be išeiginių. Ryte pusryčiai, kelionė į lokaciją, filmavimas, pietūs, filmavimas, kelionė atgal į viešbutį, vakarienė, medžiagos perkėlimas į kietąjį diską ir atsarginių kopijų darymas, greita medžiagos peržiūra ir šiek tiek miego.
Visos dienos praėjo panašiu įtemptu režimu, todėl mėnuo prabėgo akimirksniu. Tiesa, dvi dienas praradome dėl uragano Sandy – atsidūrėme pačiame jo epicentre. Neliko nieko kito kaip tik nusipirkti maisto ir porą dienų praleisti viešbučio kambaryje.
Prieš palikdami Ameriką pajutome, kad dar turėtume ką nuveikti Kalifornijoje. Jei aplinkybės ir finansai susiklostys sėkmingai, galbūt greitu metu grįšime ten papildomiems filmavimams.
– Kokį atstumą nukeliavote ir kiek kainavo jūsų kelionė?
– Kelionės metu Amerikoje skridome du kartus: iš Denverio (Koloradas) į Bostoną (Masačiusetsas) ir iš Vašingtono DC į San Franciską (Kalifornija). Labai daug nuvažiavome automobiliu. Praktiškai kasdien mūsų laukė tolimos kelionės. Paskaičiavome, kad per keturias savaites nuvažiavome virš 4 tūkst. mylių.
Pačios kelionės išlaidų tiksliai neskaičiavome, tačiau visas filmo statymas iki šiol kainavo virš 20 tūkst. svarų. Daugiau nei pusė sumos – įrangos įsigijimui ir nuomai. Likusi dalis – lėktuvų bilietai, automobilių nuoma ir degalai, nakvynės, maistas, kitos smulkios išlaidos.
Trūksta 18 tūkst. svarų
– Minėjai, kad pabaigti filmui kol kas trūksta pinigų, tačiau juos tikitės surinkti per projektą Kickstarter.com. Papasakok apie šį projektą.
– Taip, filmas beveik iki galo nufilmuotas, tačiau dar reikia nemažai investicijų jo baigimui: papildomų scenų filmavimui, koloristo ir garso dizainerio paslaugoms, priėjimui prie archyvinės medžiagos, licencijoms ir kino festivalių startiniams mokesčiams. Iki šiol visas filmo biudžetas buvo sukauptas iš asmeninių lėšų.
Kickstarter.com projektas yra sparčiai populiarėjanti terpė kūrėjams gauti finansavimą. Norint dalyvauti projekte, reikia pateikti filmo ar kito darbo raštišką bei vizualinį pristatymus. Nesvarbu, ar kūrinys jau nufilmuotas, ar nufilmuota tik jos dalis arba pristatomasis filmukas („trailer“).
Be abejo, pristatymas turi sudominti kuo daugiau žmonių. Taip pat reikia pasirinkti sumą, kurią užsibrėžiate surinkti iki tam tikros dienos. Kickstarter.com portalo lankytojai gali peržiūrėti visus projektus ir juos sudominusiems paaukoti šiek tiek pinigų.
Už tai jie gauna numatytą „dovaną“, priklausomai nuo paaukotos sumos. Tai gali būti (kaip mūsų filmo atveju) nuo pavardės įrašo filmo titruose iki oficialių vykdančiojo prodiuserio pareigų suteikimo.
– Sakei, kad pinigai jus pasiektų tik tuo atveju, jei būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas – 18 tūkst. svarų iki birželio 1-os dienos? Ar jums gali padėti ir lietuviai?
– Projektas veikia „viskas arba nieko“ principu, tai yra, kūrėjas gauna pinigus tik tuo atveju, jei pasiekia ne mažesnę nei užsibrėžtą sumą iki numatyto laikotarpio pabaigos. Kitu atveju pinigai iš aukotojo neimami. Būtent, aukojant pinigus iš pradžių pinigai iš aukotojo sąskaitos nepaimami, o laukiama termino pabaigos. Tik tada, jei pasiektas tikslas, pasiūlyta pinigų suma pervedama.
Mūsų siekiama suma – 18 tūkst. svarų – su kino pramone nesusijusiam žmogui gali pasirodyti didelė, bet iš tikrųjų tai yra mikroskopinis biudžetas.
Šis principas projektui padeda apsisaugoti nuo neprofesionalių kūrėjų, kurie galėtų bandyti gauti nesvarbu kokio dydžio paramą ir ją neaišku kaip išnaudoti. Taip pat tai yra patogu bei saugu aukotojui. Beje, Kickstarter.com to nevadina aukomis – čia naudojamas terminas „pledge“, reiškiantis kažką panašaus į užstatą.
Lietuviai padėti gali, be jokios abejonės! Tereikia apsilankyti mūsų filmo puslapyje ir ten mus paremti.
Mūsų siekiama suma – 18 tūkst. svarų – su kino pramone nesusijusiam žmogui gali pasirodyti didelė, bet iš tikrųjų tai yra mikroskopinis biudžetas. Filmavimams mes išleidome dar daugiau. Kadangi kūrybinė grupė buvome tik mes dviese, sutaupėme daug išlaidų žmogiškiesiems resursams, tačiau didelę sumą pinigų reikėjo investuoti į įrangą, lėktuvų bilietus, transportą, pragyvenimą.
Po mėnesio Amerikoje grįžome į Londoną tuščiomis kišenėmis. Tačiau įsitikinome, kad viskas yra įmanoma ir tokios investicijos nesigailime. Todėl tikime, kad projektas pavyks ir greitai turėsime biudžetą profesionaliai pabaigti filmą. Kiekvienam prisidėjusiam būsime be galo dėkingi.
