Modernus šokis, kuris gydo
Apie magišką šokio galią, modernaus šokio stilių pasakojama režisieriaus Tomero Heymanno filme „Ponas Gaga“ („Mr. Gaga“), kuriame atsispindi vieno genialiausių choreografų Ohado Naharino gyvenimo detalės, daug judesio ir scenos. Choreografas sugalvojo unikalią šokio judesių kalbą „Gaga“, kuri, kaip manoma, turi gydomųjų galių. Šis šokis ne tik įkvepia iš naujo atrasti savo kūno galimybes, bet išlaisvina vaizduotę bei jusles, o žiūrint filmą taip ir norisi leistis šokio ritmu. Įdomu ir tai, jog režisierius O. Nahariną įkalbinėjo filmuotis ne kartą, tačiau žymusis choreografas į savo gyvenimą kameras įsileido tik prieš aštuonerius metus. Šis filmas – tai intymus jo portretas, konstruojamas per šokį. Režisierius taip pat kalbino O. Naharino draugus, bendražygius, tėvus bei trupės šokėjus.
Baleto mylėtojams
Programoje „Trumpas konkursas“ dalyvauja žymaus rusų režisieriaus Viktoro Kossakovky filmas „Varičela“ („Varicella“), kuris pasakoja apie seserišką draugystę, kurią vienija bendra meilė šokiui. 7-erių Polina ir jos trylikametė sesuo Nastia gyvena kvėpuodamos baletu. Abi mergaitės mokosi žymiojoje Boriso Eifmano šokių akademijoje, Sankt Peterburge. Seserys turi svajonę – tapti baleto solo šokėjomis, tačiau, kad tai įvyktų, reikia įdėti labai daug darbo bei pastangų, mergaitės šokių aikštelėje praleidžia po šešias valandas per dieną. „Varičela“ – filmas apie aistrą ir sėkmę bei sunkų darbą dviejų seserų, kurios dalijasi bendrą svajonę. „Reikia šokti atvėrus sielą“, – sako Nastia Polinai, kai ši abejoja savo gebėjimais. Būtent tokia nuotaika kuriama filme. Šio režisieriaus filmai jau trečią kartą svečiuojasi „Kino pavasaryje“: „Tegyvuoja antipodai!“ (2011, dok. f., „Kino pavasaris“), „Greiti įvarčiai“ (2015, trumpametražis, „Kino pavasaris“)
„Varičela“ – filmas apie aistrą ir sėkmę bei sunkų darbą dviejų seserų, kurios dalijasi bendrą svajonę.
Hibridas apie futbolą
Futbolas – tai universali kalba, kuriai nereikia žodžių, bet per emocijas, azartą galima puikiai jausti esantįjį šalia. Po beveik 20 metų nesimatymo su savo tėvu, Sergio Oksmanas pasiūlo jam gimtojoje Brazilijoje drauge žiūrėti 2014 metų Pasaulio futbolo čempionatą. Žinoma, futbolas yra tik pasiteisinimas, kuris generuoja atstumą ir ilgų nesimatymo metų paliktą spragą. Tik ar tai ir bus ta kalba, kuri vėl suves tėvą ir sūnų? Filme „Apie futbolą“ („On Football“) egzistuoja riba tarp tikrovės ir fikcijos, tad jis rodomas programoje „Aš esu hibridas“. Režisierius S. Oksman („Sudie, Amerika“, „Kito žmogaus užrašai“, „Istorija apie Modlinų šeimą“), gimęs Brazilijoje, tačiau jau daug metų gyvenantis Ispanijoje, puikiai kuria sūnaus ir tėvo santykių nuotaiką, kurios atomazga nėra aiški iki paskutinės minutės.
Kas tas bandis?
Kaip teigia oficialus Švedijos provincijos miesto šūkis – mieli žmonės gyvena Švedijos provincijoje – Borlangėje. „Mieli žmonės“ („Nice people“) – tai dviejų režisierių bendras darbas – komiškas dokumentinis filmas apie nuo karo Somalyje pabėgusių imigrantų būrį, apsistojusį mažame Švedijos miestelyje, kuriame integruotis nėra lengva. Tačiau idealistui verslininkui Patrikui Anderssonui kyla mintis surinkti jaunus somaliečius į bandžio (žiemos sporto šaka) komandą ir užregistruoti į 2014 metų pasaulio čempionatą Irkutske. Sportas nutiesia integracijos ir suartėjimo tiltą, tik viena bėda: nė vienas į skelbimą atsiliepęs somalietis nemoka žaisti bandžio, ir nė vienas jų net nėra stovėjęs ant ledo, o laiko iki rungtynių lieka vis mažiau. Tai pasakojimas apie rasizmą ir baimes, bet taip pat – apie drąsą daryti tai, ko anksčiau niekas kitas nebuvo padaręs.
