Pagrindinės režisierių Vladislavo Grišino ir Irinos Žuravliovos filmo herojės – lokė Samapiataja su keturiais metinukais ir mama Tesla su dviem lokiukais.
Idėjiniu filmo įkvėpėju tapo žymusis laukinės gamtos fotografas, Rusijos gamtosaugos specialistas, dukartinis BBC konkurso „Wildlife Photographer of the Year“ laimėtojas – Igor Špilenok. Kartu su broliu, kino dokumentalistu Dmitrijumi Špilenoku, jie užsibrėžė tikslą papasakoti apie kupinus įvykių pirmuosius rudųjų lokiukų gyvenimo metus ir jų nuotykius, apie tai, kaip mažyliai pažįsta juos supantį pasaulį ir mokosi vengti pavojų gentainių apsuptyje. Pagrindinis filmavimo etapas vyko prie Kurilų ežero – didžiausios nerkų nerštavietės Eurazijoje, kur kasmet vasarą ir rudenį susirenka dešimtys lokių.
Igor Špilenok, gamtos fotografas:
– Apie Kamčiatkos meškas galima pasakoti iki begalybės, ir pagrindinis mūsų filmo tikslas – parodyti, kokie tai yra nuostabūs gyvūnai. Taip, tai yra stambūs plėšrūnai, ginkluoti dantimis ir nagais, tačiau aš visada norėjau, kad žmonėms gimtų noras juos apsaugoti. Dabar Pietų Kamčiatkos draustinyje gyvena daugiau kaip 1 000 lokių, o iš viso Kamčiatkoje jų yra apie 20 000. Bet netgi čia, kur, atrodo, viskas yra gerai, atsiranda gavybinės pramonės objektai – visa tai kenkia meškų buveinėms. Tačiau pagrindinis Kamčiatkos turtas – jos laukinė gamta, todėl toks filmas yra labai svarbus šios rūšies išsaugojimui.
Filmavimas tapo įmanomas sutelktinio finansavimo kampanijos dėka, kurią palaikė pusantro tūkstančio žmonių iš Rusijos, Norvegijos, Italijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Islandijos, Prancūzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir kitų šalių.
Irina Žuravliova, prodiuserė, viena iš filmo režisierių:
– Mums pavyko sukurti gražų ir vaizdingą filmą. Kūrimo metu nebuvo naudojami jokie specialūs efektai bei dirbtinės scenos. Mes nesilaikėme griežto scenarijaus, pilnai pasitikėjome gamta ir tuo, ką ji nori mums parodyti. Mes labai norime, kad filmas padarytų stiprų emocinį poveikį žiūrovui, kad nuo gamtos pirmapradžio grožio suvirpėtų širdis ir kiltų noras išsaugoti šį stebuklą.
„Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ – tai yra šiuolaikinio urbanizuoto žmogaus vedlys į kerintį saugomų teritorijų gamtos pasaulį. Šis filmas suteikia žiūrovams unikalią galimybę stebėti pusiasalio gyvūnus, naujos gyvybės gimimą, užburiantį grožį pasaulio pakrašty. Animaciniai sprendimai ir valandinis formatas padaro jį įdomiu ir patraukliu net pačiai jauniausiai auditorijai.
„Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ – tai 55 minutės laimės, prisilietimas prie laukinės gamtos ir jausmas, lyg būtum veiksmo dalimi. Filmo „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ pasaulinė premjera įvyko 2018 metų vasario 2 d. Helsinki DocPoint kino festivalyje. Filmas jau yra atrinktas į 40 kino festivalių bei gavęs 23 apdovanojimus (nuo specialių prizų iki Grand Prix) Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Estijoje, Rusijoje ir kitose šalyse.
Dokumentiniame filme „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ pasakojama apie pirmus rudosios meškos gyvenimo metus pagal pačios gamtos sukurtą scenarijų. Filmavimo grupė septynis mėnesius stebėjo kelių meškų šeimų gyvenimą Pietų Kamčiatkos federalinio draustinio teritorijoje, siekdama atskleisti vieno didžiausių Rusijos plėšrūnų brendimo paslaptis.
„Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“ yra ypatingas meditatyvus reginys, leidžiantis žiūrovui pasinerti į ugnikalnių, sraunių upių ir laukinių gyvūnų pasaulį, kur žmogui skirta stebėtojo rolė. Kūrėjų tikslas – perteikti žiūrovui gamtos pusiausvyros atmosferą, kuri iki šiol išlieka saugomose teritorijose. Projektą realizavo profesionali laukinės gamtos žinovų komanda. Idėjinis įkvėpėjas – gamtos fotografas Igor Špilenok, jau 10 metų įamžinantis laukinius Kamčiatkos gyvūnus. Komandą konsultavo Rusijos Federacijos nusipelnęs ekologas, biologijos mokslų daktaras – Valentin Pažetnov.
