Režisierius išprievartavo istoriją, kad užmaskuotų pjautynių filmą. Su istoriniais veikėjais filme elgiamasi kaip su lėlėmis, kurios priverstos kautis kardais pagal menininko įnorius. Kovos yra iš tiesų įspūdingos, klausimas, kiek jos primena realybę. Kita vertus, filmas vertingas tuo, kad atskleidžiama, kuo vadovaujasi populistai, priimdami sprendimus.
Juosta atkartoja atgimimo, išsivadavimo iš zombio būsenos mito struktūrą. Tamsi jėga kliudo herojų ir jį paralyžiuoja. Veikėjas tampa izoliuotu. Košmaro fazėje veikėjas ima suvokti, kaip jį vertina kiti žmonės. Populiarumas išvaduoja veikėją iš izoliacijos.
Istorinės užuominos— tik prabangus kovų įpakavimas
Filmo scenaristas Davidas Franzoni daro viską, kad žudynėmis besigrožintis žiūrovas pasijustų tauriu žmogumi. Konfliktai mus traukia ir iš to galima pasipelnyti. Joks investuotojas į pramogų verslą neleistų šimto milijonų dolerių vien tam, kad atkurtų autentišką istorinę atmosferą.
Kai režisierius R.Scottas pamatė tikrąjį koliziejų, pareiškė, kad jis yra per mažas ir sukonstravo „didingesnį“, kurį teko pripildyti ne tik dviem tūkstančiais statistų, bet ir figūromis iš kartono.