Filmą verta pažiūrėti tiems, kurie tikina kad mokytojai Lietuvoje ir taip gerai gyvena, kad atlyginimų jiems kelti neverta ir kad pedagogų mūsų šalyje apskritai yra per daug. Filmą taip pat verta pažiūrėti ir patiems mokytojams, kad tyliai džiaugdamiesi ištartų sau: „Kaip neblogai aš gyvenu“.
Filmą "Pamoka" galite pamatyti čia.
Akys į prastą mokytojų padėtį Lietuvoje pastaruoju metu krypsta neatsitiktinai. Iš pradžių ekonomistas Nerijus Mačiulis paskelbia didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusį „liūdniausią kada nors pieštą grafiką“, kuriame lygina maksimalų Europos šalių mokytojų metinį atlyginimą. Iš grafiko sužinome, kad Lietuva jame liko net žemiau nei Rumunija. Vasario 22 dieną mokytojai, nesulaukę iš Vyriausybės pinigų algoms simboliškai kelti, pradeda bene visą Lietuvą apėmusį streiką. Žinių laidos ir spauda mirga istorijomis ir skaičiuoja, kuris šalies pedagogas uždirba mažiau. Pedagogai žinių reportažuose pasakoja, kad teatras ir knyga po 30 mokykloje praleistų metų – neįkandami dalykai. Žodžiu, nelengva.
Lietuva ir Bulgarija pagal įvairius rodiklius neretai kartu velkasi Europos Sąjungos uodegoje, tad nenuostabu, kad filme sukurtas realybės atspindys kur kas artimesnis ir suprantamesnis Lietuvos žiūrovui, nei statistiniam kanadiečiui ar amerikiečiui. Situacijos, kuriose kasdien atsiduria finansinėje duobėje besimuistanti pagrindinė filmo herojė, bus nesunkiai atpažįstamos ir Lietuvos pedagogams, kasdien kovojantiems ne tik dėl skalsesnio duonos kąsnio, bet ir dėl savo orumo.
Juostoje pasakojama kaip disciplinuota ir sąžininga mažo Bulgarijos miestelio
Anglų kalbos mokytoja nenori, kad mokiniai vogtų, tačiau lyg tyčia gyvenimas ją pačią įstumia ten, kur atsidurti nenorėtų nė vienas.
mokytoja Nadežda, dėdama visas pastangas, bando ugdyti savo mokinių moralę po klasėje įvykdytos vagystės. Anglų kalbos mokytoja nenori, kad mokiniai vogtų, tačiau lyg tyčia gyvenimas ją pačią įstumia ten, kur atsidurti nenorėtų nė vienas. Moteris sužino, kad būsto kreditui padengti skirtus pinigus alkoholikas Nadios vyras išleidžia kitoms reikmėms. Šeimai gresia iškeldinimas, o antstolis įspėja, kad planuojama šeimos namą parduoti iš varžytynių.
Prie sienos remiama moteris nerauda, o kovoja dėl savo namų ir šeimos gerovės. Nadežda tikisi sulaukti pagalbos iš turtingo tėvo, po motinos mirties gyvenančio su jaunesne už ją meiluže, arba pasiskolinti reikiamą sumą iš lombardo savininko. Abi alternatyvos turi papildomų sąlygų, kurios prieštarauja moters įsitikinimams ir pasaulėžiūriai. „Pamokoje“ parodomo moters siekiai išsisukti iš didelės bėdos, netgi kai ji priversta paminti savo žmogiškuosius principus.
Mokytojas negali suklysti, negali praskysti, negali ir „susimauti“.
Kartis gyvenimiškai realios, kartais groteskiškai utopinės situacijos sukuria foną atsiskleisti nepalaužiamos moters charakteriui. Režisierių duetas parodo, kad mokytojas – tai ne tik specialybė, bet ir gyvenimo būdas, reikalaujantis didžiulės atsakomybės prieš save ir aplinkinius. Mokytojas negali suklysti, negali praskysti, negali ir „susimauti“.
Filmas absoliučiai nepomapstiškas – pilno metro filmą režisieriai sukūrė turėdami vos 11 tūkst. eurų biudžetą. Visi filme naudojami rekvizitai mums taip pat matyti ir atpažįstami – jei Vakarų Europos gyventojai gūžčiotų pečiais matydami, kaip mokiniai mirko kempinę kibire, kad galėtų nuvalyti klasės lentą, mums tai dar vienas netolimos praeities (nenustebintų, jei ir dabarties) atributas.
Pagrindinį vaidmenį filme sukūrusi aktorė Margita Gosheva viešnagės Lietuvoje metu atskleidė, kad buvo nufilmuoti keturi skirtingi pabaigos variantai. Peržiūrėjus filmą pasirodo, kad režisieriai parinko labiausiai intriguojantį variantą, mat mokytojos veiksmai išlaiko dėmesį iki paskutinės sekundės.
„Kino pavasario“ metu pernai Lietuvos žiūrovams parodyta drama sulaukė daug dėmesio ne tik Lietuvoje. „Pamoka“ nugalėjo San Sebastiano kino festivalio konkursinėje programoje „Nauji režisieriai“. Tokijo tarptautiniame kino festivalyje režisieriai pelnė specialųjį žiuri prizą; Transilvanijos kino festivalyje K.Grozeva ir P.Valchanovas pripažinti geriausiais režisieriais, o M.Gosheva – geriausia aktore. Svarbiausi festivalių prizai filmui skirti buvo ir Varšuvoje, Geteborge ir Sofijoje.
