Festivalio konkursinėje programoje rodomas filmas „Mergaitės neskraido“ pasakoja apie aštuoniolikmetę Lydia ir dvidešimtmetę Esther, siekiančias savo svajonės tapti pilotėmis Ganos kaime atsidariusioje pirmojoje visoje Vakarų Afrikoje piločių mokykloje mergaitėms. Šioje mokykloje ambicingas atvykėlis iš Anglijos nori paruošti jaunas moteris pilotavimui. Ilgainiui merginos supranta, kad jų svajonė turės didelę kainą. Nors situacija Lietuvoje nepalyginamai geresnė, anot aviacinių mokymų teikimo centro „BAA Training” generalinės direktorės Eglės Vaitkevičiūtės, šalis, moterų įsitraukimo į aviaciją požiūriu, atsilieka nuo pasaulinių tendencijų.
Nepalanki statistika
Pilotų licencijas Lietuvoje išduoda Civilinės aviacijos administracija (CAA). Jos duomenimis, 2015 m. iš viso išduotos 155 licencijos, iš kurių dokumentai moterims sudaro vos 1,3 proc. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute (VGTU AGAI) į orlaivių pilotavimo studijų programą vidutiniškai priimama 15–18 jaunuolių, paprastai kurse būna 1–3 merginos. Lėktuvų ir sraigtasparnių pilotus taip pat rengiančioje institucijoje „BAA Training” mokosi 100 studentų, merginų tarp jų tik 5. Vėliau turėtų prisidėti studentė iš Egipto.
BAA atstovės E. Vaitkevičiūtės nuomone, merginos rečiau renkasi piloto profesiją ne tik dėl visuomenėje įsivyravusio stereotipo, kad aviacija – vyriška sfera. „Mokymai susideda iš sudėtingų su matematika, fizika bei techniniais dalykais susijusių studijų, pats darbas reikalauja daug fizinių ir emocinių jėgų. Atsiranda vis daugiau avialinijų, kurios skatina formuoti moterų įgulą, tačiau kol nepasikeis visuomenės požiūris, tol moterys aviacijoje turės užsitarnauti savo vardą dirbdamos dvigubai sunkiau. Nusistovėję stereotipai, sunkus darbas ir yra tie moterims nepatrauklūs faktoriai. Šią profesiją pasirenka būtent tos, kurios nuo mažens apie tai svajoja“, – teigia ji.
AGAI direktorius prof. Jonas Stankūnas įsitikinęs, kad į pilotavimą stodamos ir įstojusios merginos su jokiomis papildomomis kliūtimis nesusiduria. Sunkumai, pasak jo, atsiranda darbe. Profesorius mano, kad tikrai ne visuomet, tačiau dažniau šeimai labiau įsipareigoja merginos. „Šiuo metu praktiškai nėra bendrovių, kuriose pilotai gyventų ir dirbtų toje pačioje šalyje – jie skraido po visą pasaulį – ten, kur bendrovė sudaro sutartį. Mamai pilotei tikrai sudėtinga reguliariai matyti vaikučius. Netgi dirbant Lietuvoje, skrydžių grafikas yra nereguliarus. Vyrams, nors jie šeima turi rūpintis ne mažiau, tai šiek tiek paprasčiau“, – sako prof. Jonas Stankūnas.
Žemų sąnaudų oro linijų bendrovės „Wizz Air“ antroji pilotė, AGAI absolventė Julija Michalčenko pastebi, kad tradicinis šeimos vaidmenų pasiskirstymas yra gerokai pasikeitęs. „Civilizuotame pasaulyje stereotipai, kad moteris turi tik sukurti šeimą ir pagimdyti palikuonį – jau toli praeityje. Šiandien daug svarbiau realizuoti save kaip žmogų ir asmenybę. Pavyzdžiui, po darbo dienos grįžtu namo, tad piloto darbas ne visuomet yra toli nuo šeimos“, – pasakoja lakūnė.
Ne tik fiziniai iššūkiai
Norint įstoti į pilotavimo studijų programas, nei merginoms, nei vaikinams neužtenka tik užpildyti prašymą Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje. Pasak J.Michalčenko, dar prieš pateikiant dokumentus, ji turėjo gauti I klasės sveikatos pažymėjimą, išlaikyti profesinio tinkamumo ir fizinio pajėgumo testus.
Baigusi orlaivių pilotavimo studijas, J.Michalčenko įgijo komercinę piloto licenciją bei aeronautikos inžinerijos magistro laipsnį. „Norint įsidarbinti „Wizz Air“ ir atitikti kompanijos reikalavimus, vien tik baigtų studijų nepakanka. Dar vienerius metus užtrukau, kol surinkau reikiamą kiekį papildomų skraidymo valandų bei baigiau reikiamus mokymus“, – tvirtina J. Michalčenko. Atrankoje į dabartinę pilotės poziciją dalyvavo 19 pretendentų. J. Michalčenko buvo vienintelė mergina. „Kiek iš jų pakviesta dirbti į kampaniją tikrai nežinau, tačiau aš buvau viena iš jų“, – prisimena lakūnė.
J.Michalčenko sako, kad tiek vyrai, tiek moterys, norėdami įgyti licenciją skraidyti, turi įdėti daug pastangų, investuoti nemažai lėšų ir laiko. Prof. J.Stankūno teigimu, merginų nereikėtų per prievartą skatinti imtis sričių, kuriose dominuoja vyrai. Viską turėtų lemti kompetencijos ir gebėjimai. „Moterys tikrai puikiai viską įsisavina ir būna puikios pilotės. Norint tapti pilotu ar pilote, reikia labai daug ryžto, šio darbo neįmanoma dirbti jo nemylint, o tai vienodai gali daryti ir vyrai, ir moterys“, – apibendrina profesorius.
Filmą „Mergaitės neskraido“ (angl. Girls Don‘t Fly) bus galima išvysti Vilniuje (spalio 15 ir 18 d.) bei Kaune (spalio 17 d.).
Straipsnis parengtas remiant Europos Sąjungos „Rights, Equality and Citizenship Programme and Pilot Projects 2014“ programai. Už teksto turinį yra atsakingas žmogaus teisių portalas Manoteises.lt, tekstas neatspindi Europos Komisijos nuomonės.
