2016 09 26

Filmas „Senekos diena“ – apie jaunus idealistus, ieškančius gyvenimo prasmės

„Filmo istorija – perdirbti mano gyvenimo faktai. Bet perdirbti tiek, kad jau beveik nieko bendro neturi su tikrove“, – sakė režisierius Kristijonas Vildžiūnas, spaudos konferencijoje pristatydamas ketvirtąjį savo ilgametražį filmą „Senekos diena“.
Filmo „Senekos diena“ spaudos konferencija
Filmo „Senekos diena“ spaudos konferencija / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Svarbus autobiografinis akcentas – iki tol neįrašytos grupės „Šiaurės krypties“ dainos, tampusios filmo garso takelio pagrindu. Režisierius K.Vildžiūnas jaunystėje buvo šios grupės vokalistas.

„Senekos diena“ taip pat yra ir pirmasis bendros gamybos Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmas. Vos prieš kelias savaites pristatytas Estijoje, pirmadienio vakarą filmas pirmą kartą bus parodytas ir Lietuvos žiūrovams.

Jų grupės moto – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“. Tai Marko Aurelijaus citata, bet puikiai atspindinti Senekos filosofiją“, – sakė režisierius.

Paklaustas, kaip su filosofu Seneka siejasi filmo pavadinimas, režisierius teigė, jog filme kalbama apie jaunus idealistus, kurie ieško savęs ir gyvenimo prasmės. „Ir Senekos filosofija jiems atrodo labai teisingai atspindinti jų pažiūras. Jų grupės moto – „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“. Tai Marko Aurelijaus citata, bet puikiai atspindinti Senekos filosofiją“, – sakė režisierius.

Pasak jo, pati epocha taip pat puikiai įkūnijo šią mintį – byrėjo sovietinė era, praeitis atrodė nykstanti, o ateities dar niekas negalėjo įsivaizduoti, ji buvo tik miražas. „Tada žmonės gyveno čia ir dabar, susitelkė, tikėdamiesi, kad galime sukurti gyvenimą, kad galime kažką pakeisti“.

Filme svarbiu motyvu tampa Baltijos kelio istorinė rekonstrukcija, tačiau tai – ne politinis akcentas, o poetinis įvaizdis. K.Vildžiūnas teigė, jog į Baltijos kelią žiūri kaip į žmonių vienybės simbolį, unikalų įvykį pasaulio istorijoje, kai žmonės tas kelias valandas, susikibę už rankų, buvo kartu ir dalinosi gyvenimu.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Kristijonas Vildžiūnas
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Kristijonas Vildžiūnas

Aktorius Dainius Gavenonis, filme įkūnijęs Simoną, teigė, jog jam, kaip ir režisieriui, itin svarbus brandos etapas, 16-18 jo gyvenimo metai, formavę asmenybę. Laikui bėgant, darbai, reikalai ir vaikai visa tai nuplauna, bet galiausiai supranti, kad nedaug tepasikeitei, o kiekvienas bandymas save sukurti ar apsimesti kuo nors kitu, priverčia grįžti prie jaunystėje užgimusio dainiaus.

„Kai susitaikai su savim, tokiu koks esi, kai nemeluoji sau, kai nevaidini gyvenime kažkokio kito vaidmens, tada tave aplanko ramybė ir galima žengti kitą žingsnį pirmyn, keisti save, – pasakojo D.Gavenonis.

„Kai susitaikai su savim, tokiu koks esi, kai nemeluoji sau, kai nevaidini gyvenime kažkokio kito vaidmens, tada tave aplanko ramybė ir galima žengti kitą žingsnį pirmyn, keisti save. <...> Aš vaidinau žmogų, kuris laukia, kol jo gyvenime daugelis dalykų susidėlios į savo vietas, nurims, ir bus galima gyventi toliau“, – pasakojo aktorius.

Marijus Mažūnas, kuriam šis vaidmuo – pirmasis kine, papasakojęs tėčiui, kad vaidins grupės „Šiaurės kryptis“ dainininką, jaunąjį Simoną, jį nustebino. Tėtis grupę puikiai prisiminė, pats klausydavo jos dainų.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Filmo „Senekos diena“ spaudos konferencija
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Filmo „Senekos diena“ spaudos konferencija

Bandydamas suprasti praėjusią epochą, M.Mažūnas teigė daug kalbėjęsis su tėvais, vartęs žurnalus ir net rūkęs sovietines cigaretes. Jis taip pat turėjo galimybę tris naktis praleisti savo vaidinamo herojaus kambaryje.

Šiuolaikinė moteris man yra ta, kuri ieško, kas jis yra iš tikrųjų, kas ją daro laiminga, – sakė E.Latėnaitė.

Aktorė Elžbieta Latėnaitė, vaidinusi Simono žmoną, populiarios TV laidos vedėją, teigė, jog šiuolaikinė moteris yra idoelogijų ir teorijų raizgalynėje: „Šiuolaikinė moteris man yra ta, kuri ieško, kas jis yra iš tikrųjų, kas ją daro laiminga. <...> Šiuolaikinė moteris šiuolaikinei moteriai nelygu“.

Filmas „Senekos diena“ yra dedikuotas garsiam kino prodiuseriui Karlui Baumgartneriui-Baumi. Filmo prodiuserė Uljana Kim teigė, jog jis, būdamas filmo „Aš esi tu“ koprodiuseriu, pirmasis iškėlė klausimą, kodėl Baltijos šalys nekuria filmų kartu. „Sutrikau – juk mes tokie nedideli, neturime pinigų. Jis pasakė, jog būtent todėl, kad esame nedidelės šalys, turime kurti kartu, bendradarbiauti ir taip įsitvirtinti kino pasaulio žemėlapyje“, – sakė Uljana Kim.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Filmo „Senekos diena“ spaudos konferencija
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Filmo „Senekos diena“ spaudos konferencija

K.Baumgartneris-Baumi taip pat buvo pirmasis žmogus, kuris išgirdo „Senekos dienos“ idėją. Deja, tuo metu jis jau sirgo, o filmavimo darbai prasidėjo prodiuseriui jau mirus. „Kai prarandi kažką gyvenime, supranti, kas buvo ir yra tavo mokytojas“, – teigė U.Kim.

Filmas „Senekos diena“ tapo Lietuvos kandidatu į „Oskarus“. Estija šį filmą pristatė Baltijos Asamblėjos apdovanojimui.

VIDEO: SENEKOS DIENA - anonsas (rež. Kristijonas Vildžiūnas)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis