Helsinkis, 1945-ieji. Ką tik pasibaigęs karas tapytojai Tovei Jansson atneša naują laisvės jausmą, bet ir kūrybinių iššūkių. Užaugusi iliustratorės ir žymaus tuometinio skulptoriaus šeimoje moteris stengiasi įsitvirtinti šalies meno rate. Tačiau ne itin įspūdingi kritikų atsiliepimai ir negaunamos stipendijos Tovei kelia dvejones. Užsimiršdama ji pasineria į bohemiškus vakarėlius ir užmezga aistringus, romantinius santykius su vedusiais partneriais. Audringas gyvenimas ir kūrybinės kančios menininkę atveda prie Mumių – į begemotus panašių trolių, kurie savo žygdarbiais užbūrė viso pasaulio vaikus.
Imtis režisuoti filmą apie itin Suomijoje ir visame pasaulyje mylimą rašytoją gali būti išties baisu. Tiek režisierė Z.Bergroth, tiek T.Jansson suvaidinusi Alma Pöysti su jauduliu ir baime ėmėsi šio projekto. „Kai gavau vaidmenį, atrodė, kad tuoj žemė išslys iš po kojų. Buvau sujaudinta ir šiek tiek išsigandusi. Turėjau išmokti tokių dalykų kaip tapyti. Tačiau Zaida laikė mane už rankos ir vedė per visą filmavimą, todėl pamiršau baimę. Abi nustojome jausti spaudimą ir pasinėrėme į Toves pasaulį“, – „Deadline“ pasakojo aktorė.
Biografiniame menininkės filme dėmesys skiriamas ankstyvajam jos kūrybiniam laikotarpiui, kuomet Tove pradėjo susitikinėti su politikos filosofu Atosu Wirtanenu ir karštai pamilo teatro režisierę Vivica Bandler. Jos paskatinta moteris parašė pjesę Mumių tema spektakliui vaikams bei pati sukūrė scenografiją ir kostiumus. Tiesa, Muminukai į menininkės gyvenimą atėjo netikėtai.
Juos moteris pradėjo piešti laisvalaikiu ant popieriaus skiaučių, tačiau niekada jų neketino paviešinti. Toves draugams puikiai sekėsi tapyboje, o jos tėvas nuolat kartodavo, kad komiksai ir iliustracijos nėra meno kūriniai. „Ji labai norėjo būti dailininke. Tai buvo kalba, kuri jungė ją su tėvu, tačiau vietoj to buvo pripažinta už šiuos linksmus personažus“, – „Cineuropai“ apie menininkės gyvenimą pasakojo režisierė. – „Šie veikėjai jai buvo itin asmeniški, atėję giliai iš širdies.“
Mumiai buvo įkvėpti pačios T.Jansson gyvenimo. Vaikystėje su šeima ji pusę metų leisdavo saloje, kuri tapo Muminukų slėniu. Pagal save ir Vivicą ji sukūrė du personažus, kurie tarpusavyje bendravo slapta kalba. Panašumų įžvelgiama tarp Toves tėvų ir Muminuko mamos ir tėčio. Per visą menininkės gyvenimą buvo išleistos 9 „Trolių Mumių“ knygos, komiksai, animaciniai filmai, pastatyti spektakliai ir opera. Japonijoje jiems net yra skirtas visas atrakcionų parkas.
Susipažinti artimiau su talentinga ir aistringai gyvenimą mylėjusia menininke kino teatruose galėsite jau nuo šio penktadienio, rugpjūčio 13 d.
