„Pasaulio šerdyje“ žiūrovai gali atrasti daug sluoksnių, Net ir tokių metaforų, kokių filmo kūrėjai ten net ir nebandė perteikti. Filmo režisierė, kurią viena iš „Kino pavasario“ programos sudarytojų Mantė Valiūnaitė apibūdino kaip „vieną humaniškiausių balsų Rusijoje“, šioje kino juostoje pasakoja apie nuošalų ūkį, kuriame dresuojami medžiokliniai šunys. Ši veikla kelia įtarimų gyvūnų teisių gynėjams – šunys dresuojami pasitelkiant prijaukintas lapes. Aktyvistai ima rengti akcijas prieš šio ūkio savininkus, kas pakeičia iki tol ramų šeimos gyvenimą ir sukuria situacijas, kuriose išryškėja personažų vertybės, atsiveria senos žaizdos ir netikrumas.
Šios istorijos centre – ūkyje gyvenantis 27-erių veterinaras Egoras. Jaunuolis, kuris, kaip suprantame jau filmo pradžioje, užaugęs su alkoholike mama, neturintis šilto bendravimo su žmonėmis patirties. Tačiau tai jis kompensuoja santykiais su gyvūnais – jis rūpinasi šunimis, ypač sunkiai sužeista Belka – nors sodybos savininkas pasiryžęs ją užmigdyti, Egoras įdeda visas pastangas, kad Belka sugebėtų atsistoti ant kojų. Švelnus, jautrus santykis su gyvūnais, rūpinimasis jais yra tarsi kontrastas tam, kas vyksta sodyboje – šunys mokomai medžioti lapes žiauriomis sąlygomis.
Filme matome Egoro susidūrimą su jam iki šiol nepažintais jausmais – meile, rūpesčiu, tai, kad jis svarbus gali būti ne tik gyvūnams, kad bendrumą gali rasti ne tik su jais.
Svarbiausia užduotis – dokumentalumas
Vienas iš filmo sukuriamų įspūdžių – dokumentalumas. Kūrybinė komanda sukūrė filmą, kuriame viskas atrodo realistiškai, ir, kaip susitikimo su žiūrovais metu sakė N.Meščianinova, tai ir buvo vienas pagrindinių tikslų. Ji sakė dirbusi su aktoriais taip, kad jie jaustų, jog tai tarsi ne vaidybinis, o dokumentinis filmas. „Svarbu buvo, kad aktorius perteiktų save, tai, kas jam svarbu, - sakė režisierė. - Kad jis jaustų gyvenimą“.
Jau nuo pat filmo kūrimo pradžios buvo aišku, kad pagrindinis vaidmuo atiteks S.Devoninui. Jis sakė, kad aktoriai vadovavosi šūkiu: „Užmušk savyje aktorių“. Kiekvieną kartą, kai filmavimo aikštelėje aktoriai mėgindavo prieš kamerą elgtis nenatūraliai, filmavimas buvo stabdomas ir sakoma: „taip negalima“. „Ir kuomet kadre vaikas, gyvūnai, kitaip ir negalima“, - apie tai, kad dokumentalumo įspūdžio siekis buvo vienas svarbiausių, sakė S.Devoninas.
N.Meščianinova sakė, kad siužetinė linija klostėsi gana laisvai jau filmuojant kino juostą. Iš pradžių buvo planuojama kurti filmą, kuriame daugiau dėmesio bus skiriama radikaliųjų gyvūnų globėjų temai, tačiau vėliau dėmesys nukrypo į gyvūnus, o pagrindinė tema yra santykiai su tėvais, namais, tai, kas gyvenime mus labiausiai jaudina. „Mes stengėmės eiti tokiu keliu, kur ne išgalvojamas siužetas, o jis jaučiamas. Kai supratome pagrindinę temą, viskas ėmė savaime suktis aplink ją“, - sakė filmo režisierė.
Prasideda naujas gyvenimo etapas
Daugiausia diskusijų susitikime su žiūrovais sulaukė pagrindinio personažo transformacijos. Filme matome jį nesuprantantį, kaip reaguoti į moters jam parodytą švelnumą, į kitokį požiūrį į jį. „Jis nesitiki, kad kažkas jį gali vertinti, kad kažkas jį gali mylėti, - sakė režisierė. - Pirmą kartą kažkas paprašo jo atleisti, ir jis nežino, kaip reaguoti į tai“.
Filme Egoro veiksmai gali būti įvairiai interpretuoti – sodybos gyventojus filmuojančius, lapes bandančius išlaisvintus žaliuosius Egoras sumuša. Anot režisierės, taip ji bandė parodyti, kad jaunuolis nemoka kitaip reaguoti į įžeidimus, pavojų: „Jis tiesiog nežino kitų būdų. Jo mąstysena – jei įžeidė mano šeimą, turiu atkeršyti“. Tiesa, Egorą suvaidinęs aktorius siūlė atkreipti dėmesį, kad viename iš kulminacinių momentų, kuomet jis lazda daužo palapinėse įkalintus žaliuosius, vaikinas stengiasi mušti juos ne per galvas, o per nugaras – jo siekis yra tik atkeršyti, o ne sužeisti.
„Mums buvo svarbu parodyti, kad nors fiziškai jam 27-eri, iš tiesų jam viduje – 14 metų. Jis nežino, kaip gyventi, kaip funkcionuoti“, - teigė režisierė.
Jaukinosi šunis
Filme daug dėmesio skiriama gyvūnams, ir „Pasaulio šerdis“ rekomenduojamas tiems, kas mėgsta šunis. Režisierė sakė, kad darbas su gyvūnais buvo labai svarbus filmuojant šią kino juostą. Siekiant realistiškumo pojūčio, jai buvo svarbu, kad gyvūnai atrodytų prisirišę prie šeimininko. Todėl S.Devoninas kelis mėnesius prieš filmavimą leido laiką su šunimis ir jų treneriais. Beje, meiliąją Belką filme suvaidino trys šunys – kiekvienam jų teko skirtinga užduotis.
Epizodus su lapėmis filmuoti buvo sudėtingiau – nors jos buvo prijaukintos, niekuomet nebuvo galima garantuoti, kad gyvūnas pasielgs taip, kaip suplanuota. „Todėl operatoriai būdavo pasiruošę nukreipti šviesas į visas puses – tam atvejui, jeigu lapės nuspręstų elgtis visiškai kitaip, nei buvome surepetavę“, - sakė aktorius.
