„Auksinį lokį“ laimėjusiame „Alkarase“ pasakojama apie Solė šeimą, gyvenančią mažame Alkaraso kaime Ispanijoje ir besirūpinančią persikų sodu. Deja, šiųmetinis derlius bus paskutinis, mat jų nuomojamoje žemėje bus iškirsti visi vaismedžiai ir pastatyti saulės elektrinės moduliai. Tai įžiebia nesutarimus didelėje ir glaudžioje šeimoje, kuri pirmą kartą susiduria su neaiškia ateitimi ir pavojumi prarasti namus, gyvenimo būdą ir tradiciją.
Šio filmo premjera Lietuvoje įvyko 2022 „Kino pavasario“ metu, o šiandien jį galima pamatyti „Žmonės Cinema“ platformoje.
Nostalgija kaimui?
C.Simón 15min galėjo išgirsti specialiame „LUX Audience Awards“ skirtame seminare, vykusiame Europos Parlamente Briuselyje. Pokalbis su režisiere prasidėjo nuo moderatorės įžangos. Pasak jos, filme vaizduojama skirtis tarp senojo (tradicijų, šeimos ir kaimo) bei naujojo (pelno ir technologijų) pasaulių. Ji klausė režisierės, ar kaimišką gyvenimą ši mato nostalgiškai it kokį prarastąjį rojų.
„Nemanau, kad šeimos kuriamą agrikultūrinį verslą galima sulyginti su prarastuoju rojumi. Juk tai yra sunkus, kartais pragariškas darbas dažnai 40 laipsnių temperatūroje, kurio imtis nori ne visi, – teigė C.Simón. – Filmas tiesiog pasakoja apie tai, ką reiškia gyventi ir dirbti kaime, tai veikiau sulyginčiau su nepriklausomo kino kūrimu. Kaip ir kūrybinės filmų komandos, Solė šeima rūpinasi visomis persikų sodo detalėmis.“
Režisierė taip pat išryškino – jai labai keista, kad smulkiųjų ūkininkų verslai žlunga: „Juk tai labai pagarbus būdas rūpintis žeme. Ūkininkai, žinodami, kad paliks ją savo vaikams ir anūkams, suteikia jai išskirtinį dėmesį. Visai kitaip nei didžiosios bendrovės, kurios tiesiog eksploatuoja žemę. Manau, kad apie tai svarbu pagalvoti vien dėl klimato krizės, kurios neišvengia visi ūkiai. Šįmet toji problema yra vanduo, todėl reikšmingas skaičius ūkininkų negalės surinkti derliaus. Negana to, kasmet jų laukia įvairios su klimato krize susijusios bėdos, kaip antai šalnos, audros ir t. t.“
„Be abejo, filme ryški ir saulės baterijų problematika. Juk šeima dėl jų turės palikti savo žemę, nes joje bus įkurti moduliai. Visgi mes tikrai nedemonizuojame žaliosios energijos šaltinių, tačiau bent jau Ispanija turi permąstyti, kaip teisingai ją išvystyti: galbūt vietoje ūkininkų dirbamos žemės, modulius vertėtų statyti smėlėtoje vietovėje, kurios Ispanijoje turime nemažai“, – tęsė C.Simón.
Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali jaunam žmogui?
C.Simón iškėlė dar vieną problemą. Dėl vis prastėjančių sąlygų mažų ūkių savininkai palieka savo žemes, o jaunimas, matydamas sunkiai dirbančius tėvus, išvyksta į miestus.
Plačiau šia tema su 15min sutiko pasikalbėti „Alkaraso“ prodiuserė Maria Zamora, ji atsakė ir į šių metų valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinio klausimą „Ar žemdirbiškoji kultūra yra aktuali jaunam žmogui?“.
„Miestiečiai neturi jokio supratimo apie ūkininkavimą, kita vertus, beveik kiekvienas yra kilęs iš mažesnio miestelio arba kaimo. Rodydami „Alkarasą“ sužinojome, kad nors mieste gyvenantys žmonės neturi tiesioginio ryšio su žemdirbiškąja kultūra, jie ją supranta per savo tėvų ir senelių pasakojimus. Žinoma, kaip ir matėme filme, pasaulyje vis dar egzistuoja kaime gyvenančio jaunimo, kuris puikiai nutuokia, kokioje kultūroje gyvena“, – sakė M.Zamora.
Ar režisierė tiki smulkiojo ūkio ateitimi? „Nemanau, – atsakė prodiuserė. – Filmo pabaigoje rodomas statybinis kranas, raunantis medžius. Tokia pabaiga. Žmonės turės susirasti kitą darbą, vietą, pasaulį, kuriame gyventi.“
Tradicinės šeimos klausimas
Seminaro metu klausimus galėjo iškelti visi dalyviai. Viena žurnalistė iš Bulgarijos teiravosi C.Simón, ar ši tiki tradicinės šeimos ateitimi. 15min primena, kad šia sąvoka ypač mėgsta manipuliuoti populistai bei dažnai supriešina ją su LGBTQ+ bendruomenės teisėmis.
C.Simón sakė, kad žodžių junginys „tradicinė šeima“ jai skamba keistai: „Aš tiesiog tikiu šeima. Nesvarbu, kokia jos sudėtis. Tai yra maža bendruomenė, kurioje gali būti savimi. Galiausiai „Alkarase“ pasakojama apie kartu gyvenančius skirtingų kartų žmones, kas ilgainiui darosi vis retesnis reiškinys. Neseniai pati susilaukiau vaikelio ir supratau, kad labai ilgiuosi to buvimo kartu ir dalinimosi patirtimi. Žinoma, toks gyvenimo būdas kartais gali ir įkalinti, tad ypač svarbu surasti balansą. Tikiu, kad „Alkarase“ pažymima tai, kad prarasdami savo ūkį, žmonės praranda ir savo gyvenimo būdą. Nesakau, kad privalome tai išsaugoti bet kokia kaina (juk tai turi būti natūralu), bet šiandieninis pasaulis pastatytas ant individualizmo.“
Vaidino neprofesionalūs aktoriai
Ko gero, viena priežasčių, kodėl filmas vadinamas realistišku, – tai jame vaidinę neprofesionalūs aktoriai. „Tai buvo tikras iššūkis“, – 15min pasakojo M.Zamora. Anot prodiuserės, buvo sudėtinga paaiškinti, kaip iš tiesų šis filmas bus kuriamas.
„Jiems buvo sunku suprasti, kad aštuonias savaites bei 10 valandų per dieną jie turės praleisti filmavime. Kai kam tai atrodė sudėtingiau nei dirbti laukuose (juokiasi). Aktoriai taip pat nustebo, kiek daug laiko atima repeticijos. Tai užtruko maždaug keturis penkis mėnesius“, – teigė M.Zamora.
Šiandien šeimai pavyko išlaikyti dalį savo sklypo, jame įkūrė kiaulių fermą, iš kurios šiandien išgyvena, pasakoja M.Zamora. „Jiems taip pat liko keletas persikų medžių“, – sakė ji.
Paklausus, kaip filmas paveikė jų gyvenimus, M.Zamora atsakė: „Jie jautė pasididžiavimą, bet lygiai taip pat ir daugelis katalonų.“
