„Filmo kūrimo procesas truko ne vienerius metus. Dirbau televizijoje režisiere, kol darbdaviai sužinojo apie mano transseksualumą ir aš netekau darbo. Kadangi turėjau mokėti nuomą, įsidarbinau transseksualų bare prostitute ir tuo pat metu pradėjau fotografuoti bare dirbančias merginas, – filmo kūrimo priešistorę prisiminė režisierė. – Kai tame bare pasirodė Julija – tarp mano fotoaparato ir jos iš pirmo žvilgsnio užsimezgė draugystė. Pradėjau ją fotografuoti, bet apie filmą dar nebuvo jokios minties.“
Vėliau J.J.Baier metė darbą bare, vėl sugrįžo į televiziją ir tik po kelerių metų Juliją sutiko naktį dirbančią gatvėje. Nuo tada buvusios kolegės susitarė nebesiskirti ir režisierė pradėjo Juliją filmuoti.
„Julija buvo ne tik nuostabiai graži, bet ir žavi plačiąja prasme. Ji domėjosi istorija, politika, meno istorija, poezija. Mane sudomino jos biografijos faktai, kad ji, sulaukusi pilnametystės, pabėgo iš savo gimtosios Klaipėdos į Berlyną, kur pati išmoko vokiečių kalbą ir išdrįso gyventi taip, kaip nori – laisvai, be jokių įsipareigojimų“, – pasakojo J.J.Baier.
Nors iš pradžių menininkė planavo sukurti nedidelės apimties portretą televizijai, vėliau tai išaugo į filmą apie netradicinę asmenybę. Norint parodyti išsamų Julijos portretą, herojė neišvengiamai su filmavimo komanda turėjo sugrįžti į Klaipėdą. Tai, neslepia režisierė, buvo emociškai sunkiausias etapas.
„Buvo momentų, kai galvojau, kad reikės nutraukti filmavimo procesą – tas laikas jai buvo labai sunkus. Nieko specialiai neplanavome ir su niekuo nesitarėme susitikti. Tačiau neplanuotai turėjome praeiti pro Julijos mamos namus. Ten nufilmavome vienas emocingiausių filmo scenų, – pripažino J.J.Baier. – Tuo tarpu Julijos susitikimas su dailės mokytoja paskatino ją vėl pradėti tapyti po dešimties metų pertraukos.“
Filmo „Julija“ premjera įvyko šių metų Venecijos kino festivalio programoje „Venecijos dienos“, ten filmą kartu su režisiere pristatė ir jo herojė. Tačiau į „Scanoramą“ Julija neatvyko.
„Bandžiau ją įtikinti, kad atvyktų į Lietuvą, bet man nepavyko. Anot jos, tie, kuriems įdomi jos asmenybė, visus atsakymus gali rasti filme. Man labai gaila, kad ji negalėjo atvykti, bet yra, kaip yra. O neseniai ji dar ir susirgo, turi nemažai laiko praleisti ligoninėje, todėl apie kelionę nebegalėjo būti jokios kalbos“, – apgailestavo menininkė, jau antrą kartą viešėdama „Scanoramoje“.
