Prie Kavarsko (Anykščių r.) Troškūnų miške kovojęs 87 metų Jonas Kadžionis 15min.lt pasakojo, kad jam iš dramatiško Lietuvai laikotarpio labiausiai įsiminė du epizodai: „1949 m. patekome į stribų apsuptį. Atsišaudėme 4 val., vadas net siūlė visiems nusišauti, aš ir dar vienas partizanas suabejojome tokiu sprendimu. Vadas su mumis sutiko, galiausiai pavyko prasiveržti. Kitas epizodas – mano areštas. Nelaisvės bijojau labiau nei mirties, todėl man tai buvo tragiškas įvykis. Kankinimų nepatyriau, nes tuo metu Stalinas jau buvo miręs, bet buvau ilgam įkalintas“, – pasakojo J.Kadžionis.
Jis miške kovojo 5 metus, 25 kalėjo lageriuose, neturėjo ramybės ir grįžęs į Lietuvą, nes buvo spaudžiamas tapti KGB informatoriumi, o kai nesutiko, turėjo išvykti gyventi į Karaliaučių. „Tik per Atgimimą vėl sugrįžau gyventi į Lietuvą“, – sakė kovotojas.
Režisierius švedas Jonas Ohmanas sakė, kad pokario laikotarpiu jis susidomėjo, kai lankėsi Lietuvoje 1991 m. „Tada mane labai stipriai paveikė lietuvių kova už laisvę. O kai susipažinau su pokario laikotarpiu pamačiau, kad tai dar labiau sukrečiantis metas. Perskaitęs Juozo Lukšo knygą apie partizanus supratau, kad šis platus ir išsamus pasakojimas turi įgauti ir kitas pasakojimo formas, šiuo atveju – kino“, – sakė režisierius.
Premjeros pabaigoje žiūrovams parodytas ir J.Lukšo žmonos Nijolės Bražėnaitės, gyvenančios JAV, sveikinimas Lietuvos filmo žiūrovams.
Režisierių J.Ohman, V.Sruoginio ir M.Johnstono filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio J.Lukšos dienoraščių. Tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka J.Lukšos ir N.Bražėnaitės meilės istorija.
Filmo „Nematomas frontas“ premjera trečiadienį įvyko Vilniuje.
Plačiau apie juostą „Nematomas frontas“ ir jos kūrėjus skaitykite čia.