Lietuvos kino operatorių asociacijos ir festivalio „Kino pavasaris“ surengtą renginį vedė aktoriai Giedrius Savickas ir žavingoji Gabija Ryškuvienė. Pirmąsyk vykusiuose „Ąžuolo“ apdovanojimuose apsilankė „Kino pavasario“ žiuri nariai, aktorės Gražina Baikštytė, Reda Dominaitytė, dizaineris Seržas Gandžumianas, kino teatro „Pasaka“ vadovė Greta Akcijonaitė ir kiti.
Nors salė toli gražu nebuvo pilna, šventinei nuotaikai tai nesutrukdė, o jaukią vakaro atmosferą papildė per projektorių rodomi auksiniai kadrai iš asmeninės operatoriaus Algimanto Mockaus kolekcijos. Sveikindama susirinkusius festivalo „Kino pavasaris“ vadovė Vida Ramaškienė džiaugėsi, kad „Ąžuolas jau pasodintas“. Lietuvos kino operatorių asociacijos pirmininkas Rimvydas Leipus trumpoje kalboje pabrėžė operatorių svarbą. „Visų filmavimo aikštelėje dirbančių žmonių tikslas – vaizdas, o operatorius yra tas žmogus, kuris padaro taip, kad visų kitų darbas nebūtų beprasmiškas“ , – sakė jis.
„Ąžuolo“ statulėlėmis, kurias sukūrė skulptorius Marius Skudžinskas, buvo apdovanoti kino operatoriai trijose nominacijose: geriausio metų operatoriaus, už kūrybinius gyvenimo pasiekimus bei operatoriaus padėkos.
Pagerbė ilgamečius kino industrijos darbuotojus
Pirmasis vakaro apdovanojimas – kino operatorių padėkos „Ažuolas“ – atiteko filmavimo technikos mechanikui Antanui Juciui. Jį įteikė garsus Lietuvos operatorius Algimantas Mikutėnas. „Kol gyvi kovosime. Šis apdovanojimas skirtas Antanui Juciui, auksinių rankų ir inžinerinių aukštumų proto žmogui. Tokių žmonių iš mūsų jaunimo, deja, nežinau. Nėra tokių mokyklų. Tai nuostabus, paprastas ir kuklus žmogus“, – pakiliai sakė jis. Tiesa, paaiškėjo, kad pats A.Jucys į ceremoniją neatvyko.
Po muzikinio Šv.Kristoforo kamerinio orkestro intarpo buvo įteiktas „Ąžuolas“ už kūrybinius gyvenimo pasiekimus. Jis iš aktorės Jūratės Onaitytės rankų atiteko kino operatoriui Algimantui Mockui. „Šis apdovanojimas įprasmina operatoriaus darbo svarbą kino kūrime. Juk operatorius – kūrėjas, kurio darbą reikėtų vertinti kaip tapybą ar kitą meno kūrinį“, – kalbėjo J.Onaitytė. Ji pridūrė, kad A.Mockus – vienas pirmųjų spalvotos fotografijos pradininkų Lietuvoje ir pirmasis ėmęsis savarankiškai kurti filmą vaikams „Žydrasis horizontas“ 1957-aisiais. Apdovanotas operatorius santūriai padėkojo, sakydamas: „Ačiū, kad prisiminėte senį, kuris pradėjo filmuoti prieš pusę šimtmečio“.
Tenka dirbti su aktoriais, kurie nori atrodyti kuo gražiau, su režisieriumi, kuris nori kuo gražesnių vaizdų, su prodiuseriumi, kuris vis primena terminus. Sakė P.SuschitzkyJis pasidžiaugė, kad renginio metu buvo parodytos ir jo filmų ištraukos. A.Mockus nufilmavo daugelį lietuvių kino klasika tapusių juostų: „Adomas nori būti žmogumi“ (1959, rež. Vytautas Žalakevičius), „Gražuolė“ (1969, rež. Arūnas Žebriūnas), „Velnio nuotaka“ (1974, rež. A.Žebriūnas), „Virto ąžuolai“ (1976, rež. Gytis Lukšas), „Riešutų duona“ (1977, rež. A.Žebriūnas) ir kitus. Nuskambėjo nugalėtojui skirtas orekstro kūrinys.
Triumfavo „Duburio“ operatorius
Jam pasibaigus atėjo laikas trečiajam, itin garbingam geriausio operatoriaus apdovanojimui, kurį įteikė „Kino pavasario“ žiuri narys iš Didžiosios Britanijos, žinomas operatorius Peteris Suschitzky. „Mes, operatoriai, dirbame sunkų darbą – tenka dirbti su aktoriais, kurie nori atrodyti kuo gražiau, su režisieriumi, kuris nori kuo gražesnių vaizdų, su prodiuseriumi, kuris vis primena terminus. O juk ir pačiam norisi sukurti gražų poetinį vaizdą“, – apie savo profesiją sakė P.Suschitzky. Dėl geriausio Lietuvos operatoriaus titulo varžėsi du nominantai –Rolandas Leonavičius (už filmą „Artimos šviesos“, režisierius Ignas Miškinis) ir Viktoras Radzevičius (už filmą „Duburys“, režisierius Gytis Lukšas).
„Už išsaugotą kino poeziją ir to laikotarpio dvasią“ „Ažuolas“ atiteko V.Radzevičiui, už kurį apdovanojimą atsiėmė filmo „Duburys“ prodiuseris Arūnas Stoškus. Nugalėtoją rinko kompetentinga komisija, vadovaujama režisieriaus Šarūno Barto ir sudaryta iš kino operatorių Audriaus Kemežio, Kornelijaus Matuzevičiaus, Jono Tomaševičiaus bei kino kritikės Živilės Pipinytės.
Kaip 15min.lt sakė Š.Bartas, pasirinkti nebuvo labai sudėtinga – visų pirma per metus Lietuvoje pagaminama ne taip daug lietuviškų filmų, visų antra – V.Radzevičius padarė išties puikų darbą. Režisieriaus teigimu, nors jis dažniausiai už operatorių sau būna pats, mūsų šalyje netrūksta kokybišką kiną galinčių kurti operatorių.
