Filmas pasakoja apie 11 metų mergaitę, kuri pabėga iš traukinio, vežančio tremtinius į Sibirą. Ilgas ir nuotykių bei pavojų pilnas mergaitės kelias atgal namo, į Lietuvą, patraukė žiūrovus įtemptu siužetu. Talentinga pagrindinio vaidmens aktorė Anastasija Marčenkaitė nei akimirkai neleido abejoti išgyvenamų jausmų tikrumu.
Lietuvos kino istorijoje šis filmas išsiskiria dviem dalykais. Tai pirmasis lietuviškas vaidybinis filmas apie tremtį – prieš tai būta tik dokumentinių juostų. Antra, filmo įgyvendinimui nuo idėjos iki ekrano prireikė šešiolikos metų. Su šia idėja pradžioje dirbo režisierius Gytis Lukšas, scenarijų rašė Vanda Juknaitė, tačiau vėliau šio darbo jie atsisakė.
 |
| Rūtos Strakšaitės nuotr./Filmo „Ekskursantė“ premjera |
Po dešimties metų scenaristas Pranas Morkus paragino prodiuserį Algirdą Šemeškevičių grįžti prie pradėtos veiklos. Gavęs valstybės finansavimą, prodiuseris paskambino A.Juzėnui ir pasiūlė tapti „Ekskursantės“ režisieriumi.
„Kaip aš sakau, išėjau į keturių metų tremtį. Tiek užtrukome statydami šį filmą. Per keturiasdešimt dienų jis buvo nufilmuotas. Reiškia, kad dar per tiek pat galėjome jį sumontuoti ir dar po tiek pat laiko pradėti rodyti kino salėse. Šį filmą buvo galima pastatyti daug greičiau, bet, mano akimis žiūrint, jo labai daug kas nenorėjo“, – paklaustas, kodėl taip ilgai buvo atidėliojama premjera, atsakė režisierius.
Iš valstybės biudžeto šiam filmui buvo gauta 2 mln. litų, kitus reikalingus 1,5 mln. litų prodiuseris turėjo surinkti pats. Todėl retoriniu klausimu „ar pradėtas statyti filmas yra režisieriaus ir prodiuserio komercinis reikalas, ar mūsų valstybės pareiga?“ ir buvo pabaigtas filmo pristatymas.
Premjeroje apsilankiusi kinotyrininkė Gražina Arlickaitė džiaugėsi, kad šis filmas pagaliau pasiekė kino ekranus.
„Tokie „iškankinti“ filmai tampa labai negera mūsų kino tradicija. Džiugu, kad pavyko ją sulaužyti. Pats filmas yra jaudinantis, o tokių sukuriama vis mažiau. Taip pat džiugu, kad Audriui Juzėnui pavyko atrasti šitokią mergaitę ir suderinti tokių skirtingų aktorinių mokyklų žmones į darnią visumą“, – teigė kino kritikė.
Visi filmavimo darbai buvo atlikti Lietuvoje. Gražius sibirietiškus peizažus išgauti padėjo kompiuterinės grafikos stebuklai. Jautrus filmas, kalbantis apie viltį ir lemtį, meilę ir draugystę, pasiaukojimą ir geraširdiškumą bei neišmatuojamą meilę savo kraštui, jau nuo penktadienio žiūrovų lauks kino salėse.
